Žalioji arbata, matė ir kitos nesąmonės…

Dar nuo studentavimo laikų turiu priklausomybę pirkti žurnalus ir laikraščius, kuriuose nors kiek rašoma apie vaistažoles ar natūraliąją mediciną. Bėda ta, kad tas įprotis buvo visiškai pateisinamas tais laikais, kai tekstai buvo griežtai recenzuoti ir neturėjo vietos jokioms nesąmonėms; dabar – tai tik pinigų švaistymas, bet atsispirti pagundai yra sunku. Taip iki šiol ir velku iš kiosko, draugų vertinimu, geltono atspalvio žinių šaltinius.

Prieš gerą mėnesį pakliuvo toks šaltinis, kurio pavadinime yra net žodis „medicina“. Skaitau puikų straipsnį madinga tema (apie vėžį, apie ką daugiau…; augalai ir vėžys – madingiausios šių laikų temos) ir neapleidžia jausmas, kad skaitau reklamą. Ir… Stebiuosi savo neapdairumu, nes šalia straipsnio tikrai – reklama. Bet pats straipsnis tai niekaip nepažymėtas jokiu reklamos ženklu, tai manykime, kad tai – žurnalo nuomonė ir jo teiginiai. Ilgai nekvaršinsiu galvos, tad pažaiskim žaidimą „kaip yra ir kaip turi būti“.

„Epigalokatechinas (angl. Epigallocatechin-3-gallate, EGCG).“ Taip pavadintas skyrelis apie žaliąją arbatą. Žodžiai gražūs, net ištarti galima nenusilaužiant liežuvio, bet bėda ta, kad čia paminėta ne viena žaliosios arbatos veiklioji medžiaga, o dvi. Taip, epigalokatechinas ir epigalokatechingalatas yra dvi giminingos, bet skirtingos medžiagos – epigalokatechingalatas yra epigalokatechino ir galo rūgšties junginys (esteris). Beje, net jų savybės, nors ir panašios, yra skirtingos. Sakysit, kas čia tokio? Bet studentas tikrai negautų gero pažymio, jei per egzaminą abi medžiagas suplaktų į vieną ir dar profesoriaus paklaustų – o kas čia tokio?

„Viena vertingiausių žaliosios arbatos rūšių – matė. Vienoje stiklinėje matės yra tiek vertingųjų medžiagų, kiek 10 stiklinių paprastos žaliosios arbatos.“ O, sancta simplicitas! Matė – tai gėrimas iš paragvajinių bugienių (Ilex paraguariensis) lapų. Kininis arbatmedis, iš kurio lapų gaminama žalioji arbata, nėra net giminė paragvajiniam bugieniui. Čia, matyt, supainiota – turėta omeny žalioji arbata mačia, tam tikros japoniškos žaliosios arbatos pudra. Bet kodėl skaitytojas turi spėlioti? Ir kiek skaitytojų dabar šventai tiki, kad matė yra žalioji arbata?
O kaip dabar išpainioti tas 10 stiklinių? Visų pirma, kadangi matės arbatos stiklinėje ir žaliosios arbatos stiklinėje bus visai kitokios medžiagos (kofeinas bus abiejuose), nes aptarėme, kad tai skirtingi augalai, tai ir „10 stiklinių paprastos žaliosios arbatos“ tikrai nebus tų medžiagų, kokių bus matėje ir jų vertingumas bus nepamatuojamas.
Jeigu manytume, kad matė supainiota su mačia, gaunasi ne ką geresnis variantas. Žiūrėkite – užplikome 1 gramą „paprastos žaliosios arbatos“ stikline karšto vandens. Priklausomai nuo jos rūšies, vandenyje tirpių „vertingųjų medžiagų“ žaliojoje arbatoje būna 35–55 procentai. Vadinasi, stiklinėje tokios arbatos bus 350–550 mg „vertingųjų medžiagų“. Dabar į kitą stiklinę įberiame 1 gramą matės (arba mano spėjamos mačios) ir užplikome. Va, toje stiklinėje turėtų būti 10 kartų daugiau „vertingųjų medžiagų“, nei stiklinėje „paprastos žaliosios arbatos“, t. y. 3500–5500 mg arba 3,5–5,5 gramų (350–550 mg × 10 stiklinių). Valio! Bet mes į tą stiklinę įbėrėme tik 1 g matės arba mačios. Savotiškas masės tvermės dėsnio paneigimas – iš 1 g žaliavos gauname 3,5–5,5 g veikliųjų medžiagų. Na, reklama visagalė. Bet kažkur turi būti sveikas protas? Tiesa, to sveiko proto vis mažiau – vakar skaičiau, kaip vargšas žmogus, pasižiūrėjęs reklamą, savo vandeniui atsparų aifoną įkišo į akvariumą… Aišku jis sugedo. Ne akvariumas, o telefonas. Visos įstaigos atsisakė jam taisyti tą telefoną, nes, pasirodo, garantija negalioja, jei telefonas sušlampa, nors pats telefonas yra vandeniui atsparus…

O ši informacija iš straipsnio bus beveik be komentaro. Nebent pasakysiu seniai žinomą tiesą, kad dėl skonio nesiginčijama… Taigi, „iš tikrųjų jie [tam tikri junginiai glikozinolatai] aptinkami visose rūgštoku skoniu pasižyminčiose daržovėse: brokoliuose, žiediniuose ir briuseliniuose kopūstuose, krienuose, garstyčiose, ridikėliuose, rapsuose.“ Na, rapsų nevalgiau, nežinau, ar jie rūgštoki, bet kitos daržovės?
Žodžiu, karšta, vasara, tad kiekvienas nuprotinėjam pagal savo galimybes ir norus.

Jūsų vaistininkas
2018 m. vasara

Puodelis (iliustracija) – mano kompiliacija iš freepic`o.

Tonizuojamės!

Praeitą kartą paminėjome kelias stresą ir nerimą mažinančias medžiagas ir augalus. Gavome ne vieną prašymą apžvelgti nors kelias tonizuojančias priemones, kurias galima būtų vartoti tada, kai reikia šiek tiek daugiau energijos nei įprastai, kai reikia eiti, o kojos mieliau pasiliktų ant minkštos sofos…
Visų pirma, miego, sveikos ir protingos mitybos dar niekas neatšaukė, tad optimali miego trukmė ir sveiko maisto porcija turėtų būti jūsų prioritetas.
Bet kartais būna situacijų, kai papildoma energija yra tikrai reikalinga, pvz., netikėta naktinė kelionė, nebaigti dienos darbai, nuovargis dėl didelio fizinio krūvio, ilgalaikis nuovargis dėl neteisingo gyvenimo būdo ir pan. Be abejo, ilgai trunkančio nuovargio atveju neužmirškite užsukti pas šeimos gydytoją.
Taigi, viena geriausių tonizuojančių ir stimuliuojančių priemonių yra anksčiau minėtas bičių pienelis. Jis suteikia fizinės energijos, bet tuo pat metu ir tausoja organizmo energijos resursus, veikia greitai, jau po pusvalandžio galime pajusti jo teigiamą poveikį, jį galima vartoti ilgai, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių būna toks poreikis. Svarbu yra tai, kad optimali bičių pienelio dozė yra apie 1 gramą natūralaus bičių pienelio arba 300–330 mg liofilizuoto. Tokios dozės yra saugios ir nekeliančios jokio pavojaus, išskyrus įgimtą alergiją bičių produktams.
Eleuterokokas – taip pat jau minėtas ne tik priešstresinių priemonių karalius, bet ir geras draugas mūsų aptariamu atveju – tonizuoja, stimuliuoja, suteikia papildomų jėgų, stiprina atmintį ir imunitetą. Tiek vienas eleuterokokas, tiek jo kombinacijos su kitais augalais ar vitaminais gali išspręsti daug problemų, susijusių su stresu, jėgų trūkumu, laikinu atminties pablogėjimu ir pan. Dažniausiai eleuterokokas yra derinamas su vitaminais, ženšeniu, bičių pikiu ar bičių pieneliu. Dažniausiai tokios kombinacijos yra stipresnės, tad visada galima pasirinkti pagal savo poreikį.
Ženšenio, eleuterokoko ar bičių pienelio tonizuojančiomis, jėgas atgauti padedančiomis savybėmis pasižymi rodiolė. Rodiolė yra įdomus augalas tuo, kad be tonizuojančių savybių ji pasižymi gana stipriu priešdepresiniu poveikiu.
Ne tokiu stipriu tonizuojančiu poveikiu pasižymi peruvinė pipirnė, bet dažnai to pakanka, kad jaustumėmės geriau fiziškai ir emociškai. Ypač tai galima pajausti dirbant fizinį darbą ar sportuojant – jėgų bus tiek, kiek reikės. Be to, peruvinė pipirnė lengvai išsklaido nerimą ir blogą nuotaiką.
Dažnai užmirštamas būna kofermentas Q10. Kofermentas Q10, be daugelio kitų gerų savybių, aprūpina raumenis energija. Tad, dirbdami fizinį darbą, keliaudami ar sportuodami, mes mažiau pavargsime, greičiau atsistatysime, jausime mažesnį raumenų skausmą ir pan. Vartojant profilaktiškai, be jokio konkretaus tikslo, mes jausimės žvalesni ir energingesni. Tik visais atvejais rekomenduojama vartoti ne mažesnes kaip 100 mg kofermento Q10 dozes.
Visada galite pasitarti su mumis, kokiais atvejais kokius produktus vartoti ir kada jų nevartoti.

Sugrįžimas į mokyklą

Nors ir kokia graži vasara bebūtų, ji turi tokį keistą bruožą ir neišvengiamybę – kažkada baigiasi. O su besibaigiančia vasara artėja ir rugsėjis – mokslo ir žinių mėnuo, o paprasčiau tariant – tiesiog dalis mūsų visuomenės, kas kaip mokiniai ar studentai, kas kaip mokytojai ar dėstytojai, grįžta į mokyklas, universitetus, akademijas, kolegijas…
Baimė, nerimas, stresas, nesvarbu, jie turį priežastį ar ne, jėgų trūkumas – dažni mūsų palydovai. Kad palengvintumėte sau gyvenimą, mes jums turime patarimų.
Vaistažolės, vitaminai, kiti natūralūs produktai dažniausiai gali padėti išspręsti minėtas problemas. Taigi…
Bičių pienelis tonizuoja, stimuliuoja, suteikia papildomų jėgų, stiprina atmintį ir imunitetą, pasižymi ypač stipriomis priešstresinėmis savybėmis. Eleuterokokas – priešstresinių priemonių karalius. Taip pat tonizuoja, stimuliuoja, suteikia papildomų jėgų, stiprina atmintį ir imunitetą, ypač plačiai gali būti naudojamas onkologijoje ir galintis išgelbėti ne vieną gyvybę. Tiek vienas eleuterokokas, tiek jo kombinacijos su kitais augalais ar vitaminais gali išspręsti daug problemų, susijusių su stresu, jėgų trūkumu, laikinu atminties pablogėjimu ir pan. Amino rūgštis triptofanas ar jos darinys 5–hidroksitriptofanas (5–HTP) – natūralūs taip vadinami antidepresantai. Ir tuo pasakymu nėra pervertinamos šios natūralios medžiagos – iš jų organizmas gamina serotoniną – junginį, kurio apykaitai sutrikus ar sumažėjus jo kiekiui, žmogus gali susirgti depresija. Dažnai triptofanas gali būti derinamas su kitomis amino rūgštimis, pvz., tirozinu. Iš tirozino organizmas gamina dopaminą, kuris gerina dėmesį, koncentraciją, įsiminimą, motyvaciją, tame tarpe ir motyvaciją mokytis. Triptofano deriniai su raminančiomis žolelėmis (pvz., pasifloromis) ar amino rūgštimis (pvz., glicinu) gali pagerinti miego kokybę, pašalinti įtampą, nepasitikėjimą, nerimą. Be abejo, nervų sistemą teigiamai veikiantys vitaminai ar mineralai (B grupės vitaminai, magnis) kartu su aminorūgštimis ar žolelėmis pagerina pastarųjų teigiamą poveikį nervų sistemai ir balansuoja mūsų emocijas.
Taigi, visada rasite priemonių, padedančių siekti mokslo aukštumų.
Trūksta informacijos? O gal pasimetėte jos gausoje? Klauskite, rašykite – padėsime susigaudyti.