Neseniai lietumis, kaip ir kasmet, buvo nupraustos Joninės. Vieni laužus kūrenom, kiti – alų gėrėm (prisimenat, kas iškovojo Joninių laisvadienį?), treti – pynėm vasaros žolynų vainikus.
Ko gero, gražiausias ir geriausiai žinomas Joninių žolynas yra krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum). O spalvos jojo, o formos – žalia, geltona, mėlyna, violetinė… Bet jojo savybės ir panaudojimas sveikatai ar kitiems geriems ar negeriems dalykams – nelabai žinomos ar tyčia ignoruojamos, o gal net ir slepiamos.
Jo brolį – pievinį kūpolį (Melampyrum pratense) – lydi tokia pat lemtis.
Labiau pasisekė kitam Joninių žolynui – paprastajai jonažolei (Hypericum perforatum) – magiškam, vaistingajam, legendiniam augalui. Augalui nuo 99–ių ligų. Augalui, kurio net pats velnias bijo.
O ar susimąstėte, koks tų augalų ryšys su Joninėmis?
Visų pirma, kas tos Joninės?
Taigi…
Visi žinome, ką reiškia posakis „eiti ieškoti paparčio žiedo“ Joninių išvakarių kontekste. Pakikename, garsiai to netariame, bet visi suprantame. Saulėgrįžos paminėjimas dar vadinamos ir Rasomis. Rasa per jonines jaučiama ne tik basomis kojomis, bet ir visu kūnu, ar ne?
Beje, „manoma, kad Rasos šventės vardas galėjo kilti ne tik iš tikėjimo rytmečio pievų rasos stebuklingumu, bet ir iš rugių „rasojimo““ (L. Klimka). „Rugelių žydėjimas nuo seno vadinamas jų rasojimu. Iš čia ir Rasos“ (L. Klimka). „Joninės, Rasos, Kupolė – vasaros saulėgrįžos šventė, persisunkusi vaisingumo kultu (ne tik gamtos, plačiąja prasme, bet ir žmogaus).“ (Rimantas Balsys, „Joninės, Kupolės, Rasos?“); „Kupolės – merginų šventė“ (L. Klimka). Kas pirmas, ar augalas, kūpolis, davė vardus saulėgrįžos paminėjimo šventei ir jos gėlynų puokštei, ar šventės, Kupolės, kuri taip vadinama beveik tūkstantį metų, garbei pavadintas augalas, nesiimu spręsti, bet faktas, kad kūpolis – neatsiejamas Joninių atributas. Juk: „Kupolės – Joninių dieną surinktos žolynų puokštės, žolynai, turintys gydomąją galią, arba net atskiros žolynų rūšys (jonažolės, mėlynai ar geltonai žydinčios žolės, <…>).“ (Eglė Alenskaitė, Rasos, Kupolinės, Joninės – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Koks ryškiausias mėlynai geltonas augalas žydi per jonines? Taip, tai jau paminėtas krūminis kūpolis. Tiesa, jo žiedeliai yra tik kukliai geltoni, o mėlynai geltoni yra ne žiedai, o lapinės pažiedės. Bet koks skirtumas – velniškai gražus spalvų derinys.
O žodžiai kūpolis (augalas), kupolės (puokštės), Kupolės (šventė) jums nekelia jausmo, kad tie žodžiai kažkur girdėti kažkokiame kitame kontekste? O tas žodis – kopuliacija. Galite paieškoti tarptautinių žodžių žodyne, yra jisai ten. Kilęs iš grynos lotynų kalbos – copulatio (bendr. copulare). Palyginimui – couple (angl.).
Koks ryšys tarp kopuliacijos ir kūpolio? Iš kūpolių, labiau į akis krentantis yra krūminis. Rusiškai jis vadinamas „Ivan da Marja“, suprask, Ivanas su Marija (čia dėl spalvų derinio) arba „Adam da Marja“ ar pan. Norite ar nenorite, tikite ar ne, nesvarbu, bet tokie pavadinimai yra Adomo ir Ievos atitikmenys. Be to, slavų ir kitose šalia jų esančiose tautelėse nuo seno kūpolis buvo naudotas… šeimos santykių korekcijai. Nuo senų senovės šis augalas yra moteriškumo simbolis. Jis atpalaiduoja raumenis, tame tarpe ir gimdą, ramina, švelniai narkotizuoja ir euforizuoja, naikina baimės jausmą ir pan. Ėėė, jaučiu, kad kažkas jau suprato, kaip galima palengvinti paparčio žiedo paieškas…
Vajė, užmiršau jonažolę? Ne, neužmiršau, tiesiog visi kaip aksiomą jau žino, kad jonažolė yra tikrų tikriausias Joninių augalas, tad prigalvoti daugiau nebeišeina, priminsiu tik, kad jonažolė – vyriškojo prado žolė. Šiek tiek kelia kraujo spaudimą (taip, visose kraujagyslėse, ir tose, žinoma, taip pat), suteikia fizinių jėgų, drąsos, veikia kaip antidepresantas (tiesa, kad veiktų kaip antidepresantas, reikia mokėti jonažolę paruošti; senais laikais tai mokėjo raganos ir tikri žolininkai, ko dabar save vadinantys žolininkais nežino ir jus apgaudinėja).
O dabar supinkime Joninių vainiką: Kupolės, varpos (rugių žydėjimas – rasojimas), vaisingumo šventė, kopuliacija, kūpoliai, jų naudingos savybės, jonažolės, jų naudingos savybės… Ir gausime… Gandrines (skaityti Gražiną Kadžytę). Kas nesuprato, paskaičiuokite, kiek mėnesių skiria Jonines ir Gandrines (kovo 25 d.).
P. S. Neparašiau apie pievinį kūpolį (Melampyrum pratense). Nors jis žydi tuo pačiu metu, kaip ir puošnusis jo brolis, krūminis, jis rečiau patenka į kupoles, mat yra kuklesnis spalvomis. Bet savybės – kaip Joninių karaliaus: pasižymi tokiomis savybėmis, jog kartais darosi gėda, kad žmonės perka užjūrio augalus užjūrio augalų kainomis, kai čia pat, pamiškėje per stebuklingas Jonines žydi pievinis kūpolis. Bet šįkart juk ne apie tai eina kalba.
2017 m. Joninės
© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis
Nuotrauka E. Kazlauskio