Tonizuojamės!

Praeitą kartą paminėjome kelias stresą ir nerimą mažinančias medžiagas ir augalus. Gavome ne vieną prašymą apžvelgti nors kelias tonizuojančias priemones, kurias galima būtų vartoti tada, kai reikia šiek tiek daugiau energijos nei įprastai, kai reikia eiti, o kojos mieliau pasiliktų ant minkštos sofos…
Visų pirma, miego, sveikos ir protingos mitybos dar niekas neatšaukė, tad optimali miego trukmė ir sveiko maisto porcija turėtų būti jūsų prioritetas.
Bet kartais būna situacijų, kai papildoma energija yra tikrai reikalinga, pvz., netikėta naktinė kelionė, nebaigti dienos darbai, nuovargis dėl didelio fizinio krūvio, ilgalaikis nuovargis dėl neteisingo gyvenimo būdo ir pan. Be abejo, ilgai trunkančio nuovargio atveju neužmirškite užsukti pas šeimos gydytoją.
Taigi, viena geriausių tonizuojančių ir stimuliuojančių priemonių yra anksčiau minėtas bičių pienelis. Jis suteikia fizinės energijos, bet tuo pat metu ir tausoja organizmo energijos resursus, veikia greitai, jau po pusvalandžio galime pajusti jo teigiamą poveikį, jį galima vartoti ilgai, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių būna toks poreikis. Svarbu yra tai, kad optimali bičių pienelio dozė yra apie 1 gramą natūralaus bičių pienelio arba 300–330 mg liofilizuoto. Tokios dozės yra saugios ir nekeliančios jokio pavojaus, išskyrus įgimtą alergiją bičių produktams.
Eleuterokokas – taip pat jau minėtas ne tik priešstresinių priemonių karalius, bet ir geras draugas mūsų aptariamu atveju – tonizuoja, stimuliuoja, suteikia papildomų jėgų, stiprina atmintį ir imunitetą. Tiek vienas eleuterokokas, tiek jo kombinacijos su kitais augalais ar vitaminais gali išspręsti daug problemų, susijusių su stresu, jėgų trūkumu, laikinu atminties pablogėjimu ir pan. Dažniausiai eleuterokokas yra derinamas su vitaminais, ženšeniu, bičių pikiu ar bičių pieneliu. Dažniausiai tokios kombinacijos yra stipresnės, tad visada galima pasirinkti pagal savo poreikį.
Ženšenio, eleuterokoko ar bičių pienelio tonizuojančiomis, jėgas atgauti padedančiomis savybėmis pasižymi rodiolė. Rodiolė yra įdomus augalas tuo, kad be tonizuojančių savybių ji pasižymi gana stipriu priešdepresiniu poveikiu.
Ne tokiu stipriu tonizuojančiu poveikiu pasižymi peruvinė pipirnė, bet dažnai to pakanka, kad jaustumėmės geriau fiziškai ir emociškai. Ypač tai galima pajausti dirbant fizinį darbą ar sportuojant – jėgų bus tiek, kiek reikės. Be to, peruvinė pipirnė lengvai išsklaido nerimą ir blogą nuotaiką.
Dažnai užmirštamas būna kofermentas Q10. Kofermentas Q10, be daugelio kitų gerų savybių, aprūpina raumenis energija. Tad, dirbdami fizinį darbą, keliaudami ar sportuodami, mes mažiau pavargsime, greičiau atsistatysime, jausime mažesnį raumenų skausmą ir pan. Vartojant profilaktiškai, be jokio konkretaus tikslo, mes jausimės žvalesni ir energingesni. Tik visais atvejais rekomenduojama vartoti ne mažesnes kaip 100 mg kofermento Q10 dozes.
Visada galite pasitarti su mumis, kokiais atvejais kokius produktus vartoti ir kada jų nevartoti.

Sugrįžimas į mokyklą

Nors ir kokia graži vasara bebūtų, ji turi tokį keistą bruožą ir neišvengiamybę – kažkada baigiasi. O su besibaigiančia vasara artėja ir rugsėjis – mokslo ir žinių mėnuo, o paprasčiau tariant – tiesiog dalis mūsų visuomenės, kas kaip mokiniai ar studentai, kas kaip mokytojai ar dėstytojai, grįžta į mokyklas, universitetus, akademijas, kolegijas…
Baimė, nerimas, stresas, nesvarbu, jie turį priežastį ar ne, jėgų trūkumas – dažni mūsų palydovai. Kad palengvintumėte sau gyvenimą, mes jums turime patarimų.
Vaistažolės, vitaminai, kiti natūralūs produktai dažniausiai gali padėti išspręsti minėtas problemas. Taigi…
Bičių pienelis tonizuoja, stimuliuoja, suteikia papildomų jėgų, stiprina atmintį ir imunitetą, pasižymi ypač stipriomis priešstresinėmis savybėmis. Eleuterokokas – priešstresinių priemonių karalius. Taip pat tonizuoja, stimuliuoja, suteikia papildomų jėgų, stiprina atmintį ir imunitetą, ypač plačiai gali būti naudojamas onkologijoje ir galintis išgelbėti ne vieną gyvybę. Tiek vienas eleuterokokas, tiek jo kombinacijos su kitais augalais ar vitaminais gali išspręsti daug problemų, susijusių su stresu, jėgų trūkumu, laikinu atminties pablogėjimu ir pan. Amino rūgštis triptofanas ar jos darinys 5–hidroksitriptofanas (5–HTP) – natūralūs taip vadinami antidepresantai. Ir tuo pasakymu nėra pervertinamos šios natūralios medžiagos – iš jų organizmas gamina serotoniną – junginį, kurio apykaitai sutrikus ar sumažėjus jo kiekiui, žmogus gali susirgti depresija. Dažnai triptofanas gali būti derinamas su kitomis amino rūgštimis, pvz., tirozinu. Iš tirozino organizmas gamina dopaminą, kuris gerina dėmesį, koncentraciją, įsiminimą, motyvaciją, tame tarpe ir motyvaciją mokytis. Triptofano deriniai su raminančiomis žolelėmis (pvz., pasifloromis) ar amino rūgštimis (pvz., glicinu) gali pagerinti miego kokybę, pašalinti įtampą, nepasitikėjimą, nerimą. Be abejo, nervų sistemą teigiamai veikiantys vitaminai ar mineralai (B grupės vitaminai, magnis) kartu su aminorūgštimis ar žolelėmis pagerina pastarųjų teigiamą poveikį nervų sistemai ir balansuoja mūsų emocijas.
Taigi, visada rasite priemonių, padedančių siekti mokslo aukštumų.
Trūksta informacijos? O gal pasimetėte jos gausoje? Klauskite, rašykite – padėsime susigaudyti.

Įdomi ir naudinga maisto papildo forma: mikrosferos

Pastaruoju metu į madą ateina daugiau ar mažiau naujos maisto papildų formos – mikrosferos. Išoriškai – tai paprastos kapsulės, kurių viduje yra ne augalų ar vitaminų milteliai ar miltelių pavidalo augalų ekstraktai, bet mikrosferos (mikrogranulės). Tai – maži grūdeliai (1–1,5 mm skersmens), kurie sudaryti iš kelių maistinių medžiagų ar jų ekstraktų sluoksnių ir kurie turi skirtingą tirpimo ir maistinių medžiagų atpalaidavimo laiką (žiūr. nuotrauką).

Panagrinėkime mikrosferą (žiūr. paveikslėlį). Dažniausiai ji sudaryta iš branduolio ir 3 sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis ir branduolys tirpsta skirtingu laiku. Tarkime, gamintojas nusprendė, kad kiekvienas sluoksnis tirps 3 valandas, taigi, virškinamajame trakte pirmas pradės tirpti ir atpalaiduoti maistines medžiagas paveikslėlyje pavaizduotos mikrosferos išorinis trečiasis sluoksnis ir jis pilnai ištirps per tris valandas. Po 3 valandų pradės tirpti kitas sluoksnis ir t. t. Branduolys ištirps po 12 val. Tokiu būdu organizme bus palaikoma daugiau ar mažiau pastovi maistinių medžiagų koncentracija, bet nebus koncentracijos „piko“ iškart po maisto papildo suvartojimo.


Bet apie mikrosferas reikia žinoti dar šį bei tą.
Tarkim, jums į rankas pakliuvo maisto papildas su juodųjų eleuterokokų ar kininių ženšenių ekstraktais (tokie yra notifikuoti ir mūsų parduodami maisto papildai, pvz., VITOL PLUS). Kaip žinia, abu augalai yra tonizuojantys, stimuliuojantys ir teigiamai veikiantys imunitetą (įskaitant, bet neapsiribojant). Ryte nėra jėgų, tonusas – kritęs, neišsimiegojau, bet susitikimas – ant nosies… Kaip elgsitės? Kapsulė eleuterokokų ekstrakto (ar jo derinio su ženšenių ekstraktu), atrodo, gali išspręsti, bent laikinai, šią problemą. Bet, jei kapsulėje bus šie maži gražūs įvairiaspalviai grūdeliai, jūs savo problemą išspręsite lėčiau, nei jums gal būt norisi, bet užtikrintai.
Ir nieko keisto – visa minėtų augalų 12 valandų dozė, esanti kapsulėje, organizmą juk pasieks palaipsniui plius minus per 12 valandų, o ne per pusvalandį.
Arba atvirkščias pavyzdys: mikrosferos su valerijonų, gudobelių ar kitų nervų sistemą slopinančių augalų ekstraktais (tokie pas mus yra maisto papildai TENSIVEL, SEDANER). Jei kankina nemiga, akivaizdu, kad gali kilti noras tokį maisto papildą vartoti 20–30–60 min. prieš miegą… Kaip supratote, iš mikrosferų visas vaistažolių ekstraktas organizmui bus „atiduotas“ ne per pusvalandį, o per visą naktį. Tai žinodami, mes maisto papildą su tokiomis mikrosferomis vartosime tik tada, kai mums reikės pagalbos susidorojant su pastoviais, bet ne ypač stipriais, dirgikliais, pvz., laikinais kasdienio darbo nesklandumais, įtampa visos darbo dienos metu ar pan., o vakare vartosime, kai prabundama naktį. Užmigimui lengvinti juk galima vartoti melatoniną.

Pas mus galite įsigyti tokius maisto papildus mikrosferose: be minėtų juodųjų eleuterokokų šaknų ekstrakto (ELEUTEROCOCO) ar eleuterokokų šaknų ekstrakto derinio su ženšenių šaknų bei turnerų žolės ekstraktais ir bičių pikiu (VITOL PLUS) dar rasite turnerų žolės ekstrakto (DAMIANA), balamedžių žievės ekstrakto (PAU D`ARCO), jonažolių žolės ekstrakto (HIPERICO) bei dar keletą kitų.

Vaistininkas Edvardas Kazlauskis
Piešinys – gamintojo informacinio leidinio iliustracijos kompiliacija.
Nuotrauka E. Kazlauskio.

Vitaminas B12 onkologijoje

Vienas iš fenomenų onkologijoje – bijoti B grupės vitaminų. Vieni baisiausiai bijo vitamino B6, kiti – B2, bet labiausiai bijoma vitamino B12.
Pateikiame lentelę, kuri turėtų suteikti sveiko proto tiek paprastiems žmonėms, susidūrusiems su onkologinėmis problemomis, tiek jų gydytojams.

Lentelėje matome, kada būtinas vitaminas B12, nes jo trūkumas gali būti tam tikrų ligų ar simptomų priežastimi arba gali pabloginti jų prognozę. Kaip pastebėjote, yra paminėta ir po chemoterapijos išsivysčiusi neuropatija, kaip ir onkologiniai ligoniai prieš chemoterapiją, nekalbant jau apie depresiją, nepakankamą mitybą, kitas neurologines problemas, kurios tikrai neaplenkia onkologinių ligonių.
Taigi, vitaminas B12 yra onkologinių ligonių draugas.

Vaistininkas Edvardas Kazlauskis

Lentelės šaltinis: Rima Obeid. Vitamin B12: Advances and Insights. CRC Press, 2017.

 

INMUNODEN – inovatyvus maisto papildas imunitetui

INMUNODEN – inovatyvus maisto papildas imunitetui su vitaminu C, laktoferinu, laktobakterijomis ir trimis plačiausiai aprašytais grybais.

Vitaminas C padeda palaikyti norma­lią imuninės sistemos veiklą. Svar­bu įvairi ir su­ba­lan­suo­ta mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

Maistinių medžiagų kiekis (1 buteliuke):
vynuogių koncentrato* – 3980 mg,
laktoferino* – 110 mg,
vitamino C – 88 mg (110% RMV),
kuokštinių gri­folių sausojo eks­trakto* – 55 mg,
valgomųjų dantenių sausojo eks­trakto* – 55 mg,
tikrinių blizgučių sausojo eks­trakto* – 55 mg.
Vienoje paros dozėje yra apytiksliai 7×108 KSV gyvų laktobakterijų.

Vartojimas: išgerti vieną buteliuką per dieną (galima praskiesti vandeniu ar sultimis).
Grynasis kiekis: 110 ml.
Kiekis: 10 bute­liu­kų po 11 ml.

Arbatmedis, kurio nėra arba Kaip atskirti gerą specialistą nuo…

Jei iškart puls ieškoti ir atneš jums rūpimą daiktą, galite apsisukti ir išeiti – tai nebus tas specialistas, kuris turėtų jus aptarnauti. Galite net neabejoti.
Kas čia per … (pypt), paklausit? Pilni pakampiai juk to „arbatmedžio aliejaus“! Ogi paprasta viskas – nėra tokio daikto, kaip arbatmedžio aliejus, tame kontekste, kuriame dabar esame. Kad nesusipainiotume, rašau viską iš eilės.
Kai kažkada sugriuvo kolūkiai ir atsivėrė sienos, į mūsų kraštą pateko vieno augalo, angliškai vadinamo „tea tree“, eterinis aliejus ir įvairūs produktai su juo. Lietuvių prekiautojai (ir vartotojai), kurie labai nemylėjo (ir nemyli iki dabar) savo kalbos, iš karto tą medį pavadino „arbatmedžiu“. Kam vargintis juk, tiks ir pažodinis vertimas… Bet tie patys prekiautojai nesusimąstė, kad mes jau turime arbatmedį (be kabučių). Tai – kininis arbatmedis (Camellia sinensis), kurio lapelių arbatą geriame kasdien. Taip, tai žalioji arbata, juodoji ir baltoji arbatos, visokie „ulongai“ ir „puerai“. Bėda ta, kad iš jo negaminamas joks „arbatmedžio aliejus“. Šis augalas nėra eterinių aliejų šaltinis, tad ir išmelžt to aliejaus nėra iš ko. Teisybės dėlei vis dėlto reikia pasakyti, kad beveik visi augalai turi lakiųjų junginių, kuriuos galima daugiau ar mažiau išdistiliuoti; verta prisiminti knygą (ir filmą) „Kvepalai“. Tokių lakiųjų junginių turi ir kininis arbatmedis, tačiau mėginimas destiliuoti jo eterinį aliejų yra labiau mokslinis faktas, nei apčiuopiama pramoninė realybė. Lietuvoje dar neteko matyti arbatmedžio aliejaus iš kininio arbatmedžio.
Tai ką perkate vaistinėse ir kas yra įdėta į šampūną nuo pleiskanų? Kas tas „arbatmedžių aliejus“? Tiesiog tai mirtenių aliejus. Na, yra tokie augalai (medžiai) – mirtenės. Iš jų lapų ir destiliuojamas tas eterinis aliejus. Geriausia reputacija naudojasi eterinis aliejus iš pražangialapių mirtenių (Melaleuca alternifolia), kuris dažniausiai mažaraščių ir vadinamas „arbatmedžių aliejumi“, nors beveik visi Melaleuca genties augalai angliškuose pavadinimuose turi „tea tree“ („teatree“ ar „tea-tree“).
Taigi, arbatmedis yra viena arbatmedinių (Theaceae) šeimos augalų gentis, kurios atstovo kininio arbatmedžio (Camellia sinensis) lapeliai žaliosios ar juodosios arbatos pavidalu yra beveik visų skaitančiųjų virtuvėse.
Mirtenių aliejus yra gaminamas iš mirtenės genties (Melaleuca) atstovų, dažniausiai iš pražangialapių mirtenių (Melaleuca alternifolia), penkiagyslių mirtenių (Melaleuca quinquenervia) ir smulkiųjų mirtenių (Melaleuca cajuputi).
O iš ko tada gaminamas „arbatmedžių aliejus“? Na, jau supratote, kad tokio nėra. Tad, jeigu kas nors jums siūlys „arbatmedžių aliejaus“ ar šampūno (kremo, pastos…) su juo, jūs turite pilną teisę suabejoti siūlančiojo (parduodančiojo) geranoriškumu ir išsilavinimu.

© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis, 2017

Iliustracijos elementas: freepik.

Liūdna istorija apie raudonąsias musmires

Tai nutiko seniai, gal prieš septynetą ar net dešimtį metų. Ne taip svarbu, kada tai buvo; svarbiau – kad tai buvo iš tikro…
Visai neseniai socialiniame tinkle pakritikavau vieno internetinio dienraščio straipsnį apie musmires, ironizuodamas, kaip mažaraščiai paprastąsias musmires vadina raudonosiomis. Po šia replika komentatoriai (taip pat ir asmeninėmis žinutėmis) gana kategoriškai išreiškė mintį, kad aš esu neteisus, kad kiekvienas turi teisę vadinti daiktus taip, kaip įpratę, kad turi teisę vartoti liaudiškus, tarmiškus augalų ar grybų pavadinimus. Bet mano nuomonė vis vien nepakito.
Paaiškinsiu pavyzdžiu.
Tik šis pavyzdys yra liūdnas, juo labiau liūdnas dėl to, kad jis yra tikras.

Vieną dieną į darbą (prieš daug metų, kaip minėjau aukščiau) užeina susirūpinęs jaunas vyras. Jo žmonai leukemija; ketvirtoji stadija. Prašo raudonųjų musmirių užpiltinės. Na, suprantama, pasimečiau, nes tokių dalykų ne tik kad ant prekystalio nerasi, bet ir po prekystaliu… Teisybės dėlei pasakysiu, kad dažnas vaistininkas tokių dalykų turi; juodai dienai ar šiaip iš smalsumo. Na, ką gi, kažkaip reikia žmogui padėti, galvoju. Pasitikslinu, perklausiu, kas rekomendavo ir ką rekomendavo. Abejonių neliko – žolininkas pasakė mano lankytojui, kad padėti gali tik raudonųjų musmirių užpiltinė. Dar paprotijo – ieškok, brol, tik raudonųjų musmirių ir žiūrėk, kad kas neįkištų falsifikato.

Čiumpu telefoną; skambutis kolegai vaistininkui į Žemaitiją buvo vaisingas. Aš jau kitą (ar dar kitą dieną) rankoje laikiau švelniai rusvo gleivingo skysčio butelaitį. Jungiu spausdintuvą, ruošiu etiketę; iš interneto traukiu kaukolės ženklą ir šalia jo užrašau „Paprastoji musmirė (Amanita muscaria)“. Dar sekė užrašas apie nuodingumą ir pan., taip pat vartojimo instrukcija.
Aš pakylėtas laukiu savo lankytojo, nes gi sugebėjau gauti to, ko jis prašė savo mirštančiai žmonai (sąmoningai nesikišau tada ir dabar nesikišiu svarstydamas, ar toks lankytojo pasirinkimas buvo teisingas).
Vilties akimirka – aš tiesiu jam butelaitį ir sakau, kad užmokesčio neimsiu, nes kolega padovanojo šį eliksyrą, o ir ši procedūra visiškai nesusijusi su mano tiesioginiu darbu; tiesiog tai buvo pagalba bėdos ištiktam žmogui.
Ar jau pastebėjote mano klaidą?
Žmogus paima butelaitį ir apsiverkia. Taip, stovi vyras, verkia ir dar kartą persako žolininko jam sakytus žodžius – ieškok raudonųjų musmirių; žiūrėk, kad neapgautų. O aš, asilas, juk ant butelaičio buvau parašęs, kad tai paprastųjų musmirių užpiltinė.
Mano lankytojas manęs teisėtai paklausė, kodėl aš jį apgavau? Kaip jis dabar turėsiąs pažvelgti žmonai į akis, nes jis juk išėjo jai parnešti RAUDONOSIOS (ne, ne gėlelės) MUSMIRĖS, kaip ir prisakė žolininkas. O kas čia?
Įtikinau paimti; tegu nešasi, gal padės jo žmonai… Jis išėjo, pasakęs, kad paims, bet išmes artimiausion šiukšlių dėžėn…
Ar nekyla jums klausimas, kodėl aš nepasiūliau perklijuoti etiketės, nurodant, kad tai raudonųjų musmirių eliksyras?
Toks klausimas kyla man pačiam dabar, kai jau šaukštai seniai nulaižyti. O atsakyti negaliu. Ko gero tada, kaip ir dabar, esu giliai įsitikinęs, kad visus daiktus reikia vadinti savais vardais. Jei botanikai nutarė vadinti šį grybą paprastąja musmire, tai man ir atrodo, kad ją ir reikia taip vadinti, juo labiau tokiais išskirtinai intymiais ir svarbiais atvejais. Kitaip mes nesusikalbėsime. Kitaip mes įvelsime klaidų. Klaidų, kurios, kai įvykiai sukasi tokiose situacijose, kurią aprašiau, yra sunkiai taisomos ar išvis nebeatitaisomos…
Aišku, žolininkas mano lankytojui iš anksto galėjo (privalėjo) aiškiau išdėstyti niuansus apie musmires (jis gi žinojo, kad taip gali nutikti; jis gi žolininkas), aš privalėjau paskaityti botanikos paskaitą apie grybus ir įtikinti lankytoją, kad liaudiški pavadinimai nebūtinai sutampa su moksliniais… Bet…

© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis, 2017
© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai

Straipsnyje pateikta informacija yra švietėjiško pobūdžio ir niekaip nesusijusi su ligomis, jų gydymu ir nuodingų grybų vartojimu.
Autorius ir el. parduotuvės administratorius neatsako už neteisingai suprastą straipsnio turinį.

Susipažinkite – kepenų draugė jakšūnė

Kibioji jakšūnė (Desmodium adscendens) – šiltųjų kraštų (Afrika, Pietų ir Centrinė Amerika, Australija) žolinis augalas iš pupinių (Fabaceae) šeimos. Pažiūrėjus, visiškai neįspūdingas. Net neturi ypatingo skonio – žolė, kaip žolė, beveik beskonė, su būdingu pupiniams poskoniu.
Bet savybės kokios! Pranoksta daugelį mums žinomų įprastų augalų. Tiesa, pagrindinės dėmesio vertos savybės – vos dvi. Bet, patikėkit, to tokiam kukliam augalui tikrai pakanka.

Taigi. Kibioji jakšūnė:
1) labai stiprus priešalerginis ir bronchų spazmus atpalaiduojantis augalas;
2) labai stipri priemonė sergant bet kokios kilmės hepatitais, tame tarpe ir virusiniais.

Dabar išsamiau. Kibioji jakšūnė stipriai atpalaiduoja bronchų raumenis, todėl dažniausiai vartojama kvėpavimo problemoms spręsti (esant astmai, bronchitui, kosuliui, lėtinei plaučių obstrukcinei ligai, plaučių emfizemai ir pan.). Kadangi jakšūnė pasižymi histamino ir leukotrienų išsiskyrimą slopinančiomis savybėmis, šis augalas naudojamas apskritai kaip priešalerginė ir priešuždegiminė bei priešspazminė priemonė (kai vargina bendro pobūdžio raumenų spazmai, skrandžio/žarnyno spazmai, ūmus ir lėtinis gastritas, artritas ir kiti judamojo aparato uždegimai, skausmas, kurio kilmė bet kokie spazmai, menstruacijų sutrikimai (spazmai, skausmas, gausus kraujavimas), spazminės alerginės būsenos, epilepsija).

Kaip minėta aukščiau, jakšūnė – stipri teigiamai kepenis veikianti priemonė, kuri plačiai vartojama sergant įvairiomis kepenų ligomis, tame tarpe ir toksiniu bei virusiniu hepatitais, kepenų ciroze. Augalas padeda normalizuoti transaminazių koncentraciją, slopina pykinimą, o taip pat greičiau šalina audinių bei organų pageltimą, didina tulžies kiekį ir greitina jos patekimą į dvylikapirštę žarną, dėl ko padeda kovoti su vidurių užkietėjimu.
Jakšūnė neturi priešvirusinio poveikio, bet gali stipriai regeneruoti kepenų ląsteles; būtent dėl to vartojamas sergant virusiniu hepatitu.

Beje, augalas visiškai nenuodingas. Dėl duomenų trūkumo patariama nėščioms ir maitinančioms krūtimi jakšūnės nevartoti.

© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis
© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai

Panaudotas BIOZOOELM – ZOBODAT – 100081646 herbaras (Austrija).

Apie Joninių žoles… Tik suaugusiems

Neseniai lietumis, kaip ir kasmet, buvo nupraustos Joninės. Vieni laužus kūrenom, kiti – alų gėrėm (prisimenat, kas iškovojo Joninių laisvadienį?), treti – pynėm vasaros žolynų vainikus.
Ko gero, gražiausias ir geriausiai žinomas Joninių žolynas yra krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum). O spalvos jojo, o formos – žalia, geltona, mėlyna, violetinė… Bet jojo savybės ir panaudojimas sveikatai ar kitiems geriems ar negeriems dalykams – nelabai žinomos ar tyčia ignoruojamos, o gal net ir slepiamos.
Jo brolį – pievinį kūpolį (Melampyrum pratense) – lydi tokia pat lemtis.
Labiau pasisekė kitam Joninių žolynui – paprastajai jonažolei (Hypericum perforatum) – magiškam, vaistingajam, legendiniam augalui. Augalui nuo 99–ių ligų. Augalui, kurio net pats velnias bijo.
O ar susimąstėte, koks tų augalų ryšys su Joninėmis?
Visų pirma, kas tos Joninės?
Taigi…
Visi žinome, ką reiškia posakis „eiti ieškoti paparčio žiedo“ Joninių išvakarių kontekste. Pakikename, garsiai to netariame, bet visi suprantame. Saulėgrįžos paminėjimas dar vadinamos ir Rasomis. Rasa per jonines jaučiama ne tik basomis kojomis, bet ir visu kūnu, ar ne?
Beje, „manoma, kad Rasos šventės vardas galėjo kilti ne tik iš tikėjimo rytmečio pievų rasos stebuklingumu, bet ir iš rugių „rasojimo““ (L. Klimka). „Rugelių žydėjimas nuo seno vadinamas jų rasojimu. Iš čia ir Rasos“ (L. Klimka). „Joninės, Rasos, Kupolė – vasaros saulėgrįžos šventė, persisunkusi vaisingumo kultu (ne tik gamtos, plačiąja prasme, bet ir žmogaus).“ (Rimantas Balsys, „Joninės, Kupolės, Rasos?“); „Kupolės – merginų šventė“ (L. Klimka). Kas pirmas, ar augalas, kūpolis, davė vardus saulėgrįžos paminėjimo šventei ir jos gėlynų puokštei, ar šventės, Kupolės, kuri taip vadinama beveik tūkstantį metų, garbei pavadintas augalas, nesiimu spręsti, bet faktas, kad kūpolis – neatsiejamas Joninių atributas. Juk: „Kupolės – Joninių dieną surinktos žolynų puokštės, žolynai, turintys gydomąją galią, arba net atskiros žolynų rūšys (jonažolės, mėlynai ar geltonai žydinčios žolės, <…>).“ (Eglė Alenskaitė, Rasos, Kupolinės, Joninės – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Koks ryškiausias mėlynai geltonas augalas žydi per jonines? Taip, tai jau paminėtas krūminis kūpolis. Tiesa, jo žiedeliai yra tik kukliai geltoni, o mėlynai geltoni yra ne žiedai, o lapinės pažiedės. Bet koks skirtumas – velniškai gražus spalvų derinys.
O žodžiai kūpolis (augalas), kupolės (puokštės), Kupolės (šventė) jums nekelia jausmo, kad tie žodžiai kažkur girdėti kažkokiame kitame kontekste? O tas žodis – kopuliacija. Galite paieškoti tarptautinių žodžių žodyne, yra jisai ten. Kilęs iš grynos lotynų kalbos – copulatio (bendr. copulare). Palyginimui – couple (angl.).
Koks ryšys tarp kopuliacijos ir kūpolio? Iš kūpolių, labiau į akis krentantis yra krūminis. Rusiškai jis vadinamas „Ivan da Marja“, suprask, Ivanas su Marija (čia dėl spalvų derinio) arba „Adam da Marja“ ar pan. Norite ar nenorite, tikite ar ne, nesvarbu, bet tokie pavadinimai yra Adomo ir Ievos atitikmenys. Be to, slavų ir kitose šalia jų esančiose tautelėse nuo seno kūpolis buvo naudotas… šeimos santykių korekcijai. Nuo senų senovės šis augalas yra moteriškumo simbolis. Jis atpalaiduoja raumenis, tame tarpe ir gimdą, ramina, švelniai narkotizuoja ir euforizuoja, naikina baimės jausmą ir pan. Ėėė, jaučiu, kad kažkas jau suprato, kaip galima palengvinti paparčio žiedo paieškas…
Vajė, užmiršau jonažolę? Ne, neužmiršau, tiesiog visi kaip aksiomą jau žino, kad jonažolė yra tikrų tikriausias Joninių augalas, tad prigalvoti daugiau nebeišeina, priminsiu tik, kad jonažolė – vyriškojo prado žolė. Šiek tiek kelia kraujo spaudimą (taip, visose kraujagyslėse, ir tose, žinoma, taip pat), suteikia fizinių jėgų, drąsos, veikia kaip antidepresantas (tiesa, kad veiktų kaip antidepresantas, reikia mokėti jonažolę paruošti; senais laikais tai mokėjo raganos ir tikri žolininkai, ko dabar save vadinantys žolininkais nežino ir jus apgaudinėja).
O dabar supinkime Joninių vainiką: Kupolės, varpos (rugių žydėjimas – rasojimas), vaisingumo šventė, kopuliacija, kūpoliai, jų naudingos savybės, jonažolės, jų naudingos savybės… Ir gausime… Gandrines (skaityti Gražiną Kadžytę). Kas nesuprato, paskaičiuokite, kiek mėnesių skiria Jonines ir Gandrines (kovo 25 d.).
P. S. Neparašiau apie pievinį kūpolį (Melampyrum pratense). Nors jis žydi tuo pačiu metu, kaip ir puošnusis jo brolis, krūminis, jis rečiau patenka į kupoles, mat yra kuklesnis spalvomis. Bet savybės – kaip Joninių karaliaus: pasižymi tokiomis savybėmis, jog kartais darosi gėda, kad žmonės perka užjūrio augalus užjūrio augalų kainomis, kai čia pat, pamiškėje per stebuklingas Jonines žydi pievinis kūpolis. Bet šįkart juk ne apie tai eina kalba.

2017 m. Joninės
© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis
© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai