HERICIUM ERINACEUS – gamtos sukurtas stebuklas

Užsiminus čia apie produktą su grybu Hericium erinaceus, gavome nemažai prašymų paaiškinti, ką tas grybas daro žmogaus organizmui. Pildome prašymus.
Daro jisai daug ką mūsų organizmui, bet svarbiausi akcentai būtų tokie – štai atvejai, kada šis grybas yra vartojamas:

• Degeneracinės ir uždegiminės nervų sistemos ligos: Parkinsono liga, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė.
• Smegenų kraujotakos sutrikimai.
• Periferinės neuropatijos, pvz., cukrinio diabeto atveju.
• Su amžiumi susiję pažinimo sutrikimai.
• Demencijos.
• Nemiga, nerimas, stresas, depresyvi nuotaika, nervų sistemos nestabilumas.
• Širdies ir kraujagyslių ligos, pvz., aterosklerozė, arterinė hipertenzija.
• Virškinimo trakto ligos, pvz., lėtinis atrofinis gastritas, gastritas ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginis refliuksas, uždegiminės žarnyno ligos, dirgliosios žarnos sindromas.
• Imuninės sistemos disbalansas.
• Onkologinių ligų prevencija ir kaip pagalbinė priemonė gydant onkologines ligas.

Hericium erinaceus nuo kitų grybų skiriasi tuo, kad dalis jo veikliųjų medžiagų gali pereiti kraujo–smegenų (hematoencefalinį) barjerą ir daryti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms. Taip pat šis grybas skatina nervų augimo faktoriaus (nerve growth factor) raišką. Būtent dėl šių savybių Hericium erinaceus ir rekomenduojamas degeneracinių nervų sistemos ligų atvejais.

Paruošė konsultantas Edvardas Kazlauskis
Nuotrauka: ©popovaphoto – Can Stock Photo Inc.

PicaBlock – natūralus atkirtis vabzdžiams

PicaBlock – purškiamas apsauginis losjonas su migdolų, saulėgrąžų, gvianinių karapų sėklų aliejais bei svaigiųjų citrinžolių ir pražangialapių mirtenių eteriniais aliejais, skirtas odos priežiūrai ir apsaugai.
PicaBlock sukurtas kaip vabzdžius atbaidanti priemonė (repelentas), kuri ant odos sudaro apsauginį barjerą ir gali apsaugoti nuo vabzdžių įkandimų.

Dermatologiškai patikrintas.
Tinkamas jautriai odai.
Su natūraliomis sudedamosiomis dalimis.
Be parabenų.
Be silikonų.
Be dirbtinių kvapiųjų medžiagų.
Be dažiklių.

Sudedamosios dalys (INCI):
Aqua, Alcohol Denat., Glycerin, Prunus amygdalus dulcis (Sweet Almond) Oil, Cymbopogon winterianusHerb Oil, PEG-60, Hydrogenated Castor Oil, Melaleuca alternifolia (Tea Tree) Leaf Oil, Carapa guaianensis seed Oil, Helianthus annuus (Sunflower) Seed Oil, Tocopherol, Geraniol, Citronellol, Limonene, Eugenol, Linalool, Citral.

Pagrindinių sudedamųjų dalių savybės:

✔︎ Paprastųjų migdolų (Prunus amygdalus) sėklų aliejus saugo ir drėkina odą.
✔︎ Svaigiųjų citrinžolių (Cymbopogon winterianus) žolės eterinis aliejus turi malonų citrinų kvapą ir nuo seno naudojamas vabzdžius atbaidančioms žvakėms ir kitoms priemonėms gaminti.
✔︎ Gvianinių karapų (Carapa guaianensis) sėklų aliejų Amazonės gentys nuo seno naudoja odai apsaugoti nuo blogų oro sąlygų bei vabzdžiams atbaidyti.
✔︎ Pražangialapių mirtenių (Melaleuca alternifolia) lapų eterinis aliejus taip pat seniai naudojamas kaip vabzdžius atbaidanti, vabzdžių įkandimo vietas raminanti, antiseptinė priemonė.

Naudojimo būdas: užpurkškite ant norimos apsaugoti odos ploto ir švelniai masažuokite, kad losjonas lengviau įsigertų į odą, kuri turi būti apsaugota. Kruopščiai nusiplaukite rankas. Naudokite keletą kartų per dieną. Netepti losjono ant atvirų žaizdų. Saugotis, kad losjono nepatektų į akis.

Grynasis kiekis: 50 ml.
Partijos Nr. / Ge­riau­sias iki: Žr. ant pa­kuo­tės prie brūkšninio kodo.
Gamintojas: SORIA NATURAL, Ispanija.
Pla­tintojas: Fitoterapijos centras, MB, Kaunas, Lapainios g. 23, tel. 8*37-220414.
Laikyti sausoje vėsioje vaikams nepa­siekiamoje vie­toje.
Visada pradėkite naudoti mažą produkto kiekį ir įsitikinkite, ar nesate jautrūs eterinių aliejų turintiems produktams.

Įsigyti galima ir internetu čia: PICABLOCK.

VERKIA DUONELĖ… arba APIE MIELES

Tikriausiai visi esate girdėję vienokią ar kitokią nuomonę apie mieles, duonos su mielėmis siaubą, apie kitus baisumus, kuriuos sukelia produktų su mielėmis valgymas ir pan. Mano darbo aplinkoje tai antroji kritinė pokalbių ir diskusijų tema po skiepų.
Kaip bebūtų keista, aš iki šiol net nežinau, ko žmonės labiausiai bijo – gyvų mielių ar jų negyvų. Ko gero, gyvų. Bet, leiskit paklausti, iš kur žmonės jų randa savo buityje? Na, juk jūs taip pat netikite, kad atsidaro šaldytuvą, išsitraukia gabalą mielių ir valgo… Na, nebūkim naivūs; pagrindinis mano pašnekovų mielių šaltinis yra duona. Taip taip, ta pati, išgarbinta, išglostyta, kartais verkianti tinginio valgoma… Bet jei su mielėmis ar raugu raugintoje ir iškeptoje duonoje yra gyvų mielių, tai duonos kepėjas neturėtų išvengti viešos egzekucijos.
Kaip daugelis jau žinote, specializuojuosi patarimų dalijimu onkologiniams ligoniams, tad tenka ir apie tikrą lietuvišką juodą duoną pakalbėti. Visko būna, visokių ligų, visokių situacijų, bet tikrai būna graudu, kai žmogus, tikrai galintis valgyti duoną, jos atsisako vien tik dėl mielių. Gyvų. Kurių, „atseit“, yra duonoje.
Kai studijų metu susiduri su tokiais mikrobiologijos dėstytojais, kurie per koliokviumą klausia, ar galima plaktuku užmušti mikrobą, požiūris į mikrobiologiją keičiasi radikaliai. Ir visam gyvenimui.
Tad šiek tiek oficialumo.
Pastaba: visur, kur bus paminėtos mielės, nesvarbu, alaus ar kepimo, galvoje turima ta pati padermė, Saccharomyces cerevisiae.
Lui Pasteras, toks prancūzas, sugalvojo maisto produktų konservavimo būdą, kuris leidžia išlaikyti maisto produktus ilgiau šviežius; aišku, tai buvo pavadinta pasterizacija. Tiesiog tai elementarus maisto produkto pakaitinimas aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje tam tikrą laiką, kurio metu žūva daugelis bakterijų ir grybelių (nors išlieka dalis sporų ir virusų). Vėliau (1951 m.) buvo įvestas ir pasterizacijos vienetas, PV (PU, čia kitakalbiams). Taigi, 1 PV yra maisto produkto (pieno, alaus, konservų ir pan.) kaitinimas 60 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje 1 min. Kiek PV reikės vienam ar kitam produktui, kažkas nustato eksperimentiškai. Pvz., alaus pasterizacijai gali reikėti nuo 2 iki 45 PV (vidurkis – 15 PV), nes vieni mielių štamai gali būti atsparesni už kitus. Vadinasi, aluje GYVAS alaus mieles galima nužudyti 15 min. alų pašildžius 60 laipsnių temperatūroje. Ir dar yra vienas įdomus dalykas – dėl PV matematinės formulės gremėzdiškumo aš jos nenurodžiau, bet reikalas turi logaritmo prieskonį. Šiuo atveju yra taip: pakėlus temperatūrą 7 laipsniais, pasterizacijos laikas sutrumpėja… 10 kartų. Valio! Nebūtina minėtoje situacijoje alaus kaitinti 15 min., nes pakanka temperatūrą pakelti iki 67 laipsnių ir pasterizacijos laikas sutrumpėja iki 1,5 min. Taip taip, pakėlus dar 7 laipsniais, iki 74, pasterizacija sutrumpėja iki 0,15 min.
Tai dabar jūs man pasakykit, ar gali duonos kepale išlikti gyvos mielės, jei duona kepama valandą ar porą su puse, priklausomai nuo kepalo dydžio, 200 laipsnių temperatūroje? Na, nebūkim naivūs, aukščiau aprašyta situacija tikrai nereiškia, kad taip greitai ir vyksta ta pasterizacija, nes jos laikas skaičiuojamas nuo tada, kai visas maisto produkto gabalas, kepalas ar tam tikras skysčio kiekis pasiekia 60 laipsnių (ar kitą numatytą) temperatūrą. Tam reikia laiko, bet tikrai ne tiek, kiek kepa pati duona.
Jeigu duona tikrai iškepta, galime tikrai tikėtis, kad joje nebus gyvų mielių. Jei jų būtų, minėjau, kepėjui skubiai būtų reikalinga vieša egzekucija.
Tūlas paklaustų, o ką daryti su tais parazitais, kurie lieka pasterizacijos metu, juk minėjau, kad gali likti sporų ir virusų? Nieko nedaryti, bent jau kepant duoną. Kai produktas įkaista virš 100 laipsnių temperatūros, galime jau kalbėti apie sterilizaciją. Sterilizacija labiau naudojama farmacijos pramonėje, medicinoje (įrankiai, vaistai ir pan.). Panašiai, kaip ir pasterizacijos atveju, yra toks sterilizacijos vienetas Fo. Tai daikto išlaikymas 1 minutę 121 laipsnio pagal Celsijų temperatūroje. Taip pat šalia yra ir logaritmas, tik skaičiai yra kitokie – pakėlus 10 laipsnių temperatūrą, sterilizacijos laikas sutrumpėja 10 kartų. Tarkim, per vieną tokį ciklą žūva 90 proc. bacilų bei virusų, tad per kitą ciklą (per antrą minutę) žus 90 proc. tų nežuvusių bacilų, o tai jau nei daug, nei mažai, o net 99 procentai nuo buvusiųjų. Reikia trečios minutės? Per trečiąją minutę žus 90 proc. likusio 1 procento.
Kepant duoną ir bijantis GYVŲ mielių ar kitų bacilų, tereikia paprasto dalyko – kepti taip, kad duonos kepalo, koks jis didelis bebūtų, viduryje bent kelias minutes temperatūra būtų aukštesnė už čia apkalbėtas.
Prieš kelias dienas vos nesudaužiau televizoriaus. Girdžiu, kalba apie duoną, duonos pelijimą ir pan. Ir… sako, kad atpjovus duonos su mielėmis riekę, reikia gerai nuvalyti peilį, prieš pjaunant tikrą duoną. Taip taip, pasakiau ne pažodžiui, bet tikrai minėjo tikrą duoną. Na, sakau, tiek to jau, tad televizorius tam kartui liko sveikas.
Tikriausiai patys esate susidūrę (ar skaitę) su tokiu kalambūru – kepu (valgau) duoną be mielių, tik su natūraliu raugu. Ilgai nesiplėsiu, bet tokiems valgytojams ir kepėjams tikrai reikėtų tokių mikrobiologijos dėstytojų, kuriuos minėjau pradžioje. Gal pražilt nepražiltų, bet adrenalino būtų pilni kaliošai. Kelis metus. Juk raugas ir yra tos pačios mielės, na, plius laktobakterijos. Ruošiant raugą, dedamos mielės (miltai + mielės + vanduo + laktobakterijos iš aplinkos) arba jos nededamos (miltai + vanduo + laktobakterijos iš aplinkos + mielės iš aplinkos ir (ar) iš miltų). Taigi Šventoji dvasia neiškels jums nei duonos raugo, nei tešlos; reikia mielių, nes laktobakterijos, nors ir gamins CO2, neturės tiek galios tešlai iškelti. Tik suteiks duonai gardų rūgštų skonį.
Tad mielių baimės kamuojamieji, valgydami raugu kildytą duoną, valgo tą pačią mielinę duoną, aišku, ne su gyvomis mielėmis.
Bet vis tiek, kas gali atsakyti, kaip galima įsivaryti sau grybelinę vaginozę, valgant duoną, raugtą su mielėmis? Nesakykit, kad nesupratot klausimo. Jis yra tikras. Kaip ir teiginiai, kad mielinė duona sukelia ne tik vaginozę, bet ir žarnyno infekcijas, vėžį, nutukimą…
Ir kitas klausimas – o kas nutiks, jei žmogus suvalgys gyvų mielių? Ogi nieko. Pabaigoje rasite kelių metų senumo straipsnį, kuriame svaigstama, kad „privalgius mielių galima turėtų problemų su policija“, kad „užuot gaminusios etanolį, normalų gėrimuose esantį alkoholį, mielės žarnyne ima gaminti butanolį, propanolį ir kitus alkoholius, ir kai kurie iš jų yra be galo nuodingi organizmui, ypač kepenims“, kad „todėl žmonės, per pietus valgantys sumuštinius, kuriuose daug mielių ir angliavandenių, padidina grėsmę, kad po valandos ar dviejų pradės gamintis alkoholis“ ir pan. Trukt už vadžių ir… Iš kur sumuštiniuose mielės? Ach, iš duonos… Tai pirkite iškeptą duoną, o ne tik pašildytą, nebūkite liurbiai. Kita vertus, mielės aplink mus gyvena milijonus metų. Jų pilna mūsų buityje ir gamtoje. Kaip duonos raugas, paruoštas vien iš miltų ir vandens, iškelia duonos tešlą? Kaip vynuogių (ar obuolių) sultys virsta vynu? Tai laukinės mielės, po galais. Mes jas valgome kiekvieną dieną, kad ir kiek plautume rankas ar namų apyvokos daiktus. Nesu matęs juokdario, kuris miške nuraškytą žemuogę ar avietę, ar kitą kokią uogą pultų plauti, prieš dedant jas į burną. O juk ant tų uogų milijonai mielių ląstelių! O kas maloniau gali būti sode valgyti nukritusį obuolį, tik dėl akių patrynus į skverną? Taip, su milijonais mielių. Taip ir laukiu dienos, kol kas nors apkaltins mieles dėl autizmo. Tikrai nenustebčiau.
Va, kolega atsiuntė vienos knygos poros puslapių kopiją (nesakysiu, kokia tai knyga, nes autorius ir leidykla dar man nesumokėjo už reklamą), kur rašoma, jog istoriškai nustojus vartoti (dėl kvailumo, tikriausiai, dėl pagerėjusios higienos dar) mieles, mus užklupo autoimuninių ligų banga, nes mielėse esantys beta gliukanai mus saugojo nuo imuninės sistemos iškrypimų.
Dėl ko tai rašau? Ir rašau dėl tų pačių beta gliukanų. Ir dar dėl žmonių, nors visiškai neturiu jokio noro ir vilties juos atvesti į sveiką protą.
Situacija: kartais klausiama mano nuomonės apie vieną ypač brangų maisto papildą, tuos pačius beta gliukanus; spauda minėjo, kad šis maisto papildas yra toks unikalus, kad dabar jis net registruojamas kaip vaistas nuo vėžio. Kodėl manęs klausia nuomonės? Na, juk kartais žmonėms reikia su kažkuo pasitarti, pakalbėti, nes juk ne juokas – tas papildas vienam mėnesiui kainuoja, berods, 600 ar 700 eurų. Ir jis gaminamas iš alaus mielių. Būkim biedni, bet teisingi – juk ne kiekvienas, kad ir sunkios ligos akivaizdoje, gali tai sau leisti, ypač, kad vartoti reikėtų ne mėnesį ir net ne du. Bet aš žmonėms turiu daug pasiūlymų. Va, sakau, sausų alaus mielių dribsnių pakelis. 150 gramų, o kainuoja tik kelis eurus. Dribsnius patogiai galima įmaišyti į košę, jogurtą, kokteilį ar tiesiog šiaip suvalgyti. Matot, sausose alaus mielėse gali būti apie 20–50 proc. beta gliukanų. Aišku, dalis jų kažkur skrandyje gali ir pasimesti, bet vis vien liks kiekis gramais, bet ne miligramais, aišku, šiuose dribsniuose beta gliukanai nėra išskirstyti frakcijomis (nors dar nežinau, kam to reikia). Bet juk tai šiokia tokia išeitis ar ne? Ekonomiška? Taip. Bet dažniausiai toks mano pasiūlymas baigiasi niekuo. Juk tai MIELĖS! Ir jokie argumentai, kad jų paminėtas auksavertis papildas taip pat yra iš mielių, neduoda naudos. Lyg dvigubi standartai pačiam sau.
Žemiau yra minėta nuoroda. Tiesa, ten dar yra labai labai garsaus gydytojo sakinys („Tačiau jei žarnyne mielių per daug arba yra tokia mutavusi jų atmaina kaip Candida mieliagrybis…“), už kurį mūsų mikrobiologijos dėstytojai išrišimo davę nebūtų amžiams.

Nuotraukoje: dešinėje – prancūziškos (L. Pastero garbei) kepimo mielės, vanduo, du šaukšteliai cukraus; kairėje – tos pačios mielės, dešimčiai min. užplikintos karštu vandeniu, du šaukšteliai cukraus; vaizdas po gero pusvalandžio. Išvadas darote kiekvienas sau.

P. S. Jeigu tais laikais būtų noras bent pabandyti išlaikyti mikrobiologijos kolokviumą, į klausimą apie mikrobą ir plaktuką, būtina buvo atsakyti, kad, norint užmušti plaktuku mikrobą, būtina jam pataikyti į galvą.

Baisus straipsnis, kuriame profesūra ir daktarai dalijasi auksinėmis mintimis:https://www.delfi.lt/…/pagrindiniai-virskinimo-priesai-kode….

Nuotrauka mano.

Gamtos produktų konsultantas
Edvardas Kazlauskis

Bičių pienelis lengvina menopauzės simptomus

Japonijoje buvo atliktas mokslinis placebu kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas, norint išsiaiškinti, kaip bičių pienelis veikia klimakterinio amžiaus moterų savijautą ir sveikatą.
Tiriamoji bičių pienelio grupė 12 savaičių kasdien vartojo po 800 mg bičių pienelio (paveikto proteaze), o placebo grupė – tik dekstriną.
Rezultatai: buvo stebimi ryškūs skirtumai tarp minėtų dviejų tiriamųjų grupių. Grupėje, kuri vartojo bičių pienelį, nustatyta, kad bičių pienelis lengvina menopauzės simptomus, tokius, kaip nugaros ir juosmens skausmas ir nerimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad po 4 savaičių abiejų grupių rezultatai beveik nesiskyrė, vadinasi, norint pasinaudoti šio tyrimo išvadomis ir sau palengvinti nemalonius menopauzės pojūčius, bičių pienelį reikėtų vartoti ne trumpiau trijų mėnesių.
Taip pat verta paminėti, kad 10-hidroksi-2-deceno ir 10-hidroksidekano rūgštys (aktyviosios bičių pienelio medžiagos, apsprendžiančios bičių pienelio aktyvumą) veikia estrogeninius beta receptorius (ERβ), tačiau mažai veikia estrogeninius alfa receptorius (ERα), kurie yra vėžio, pvz., krūtų, rizikos veiksnys, todėl bičių pienelis, tyrėjų įsitikinimu, laikomas saugiu alternatyviu sveikatos produktu.
Tačiau, jei kalba jau pasisuko link onkologinių ligų, duosiu patarimą – visada vertėtų tartis su specialistais, tartis, kaip, kas, kur… Pvz., ankstyvosios stadijos duktalinio krūtų vėžio atveju ERα raiška yra stipri, o ERβ – silpna, o ankstyvosios stadijos lobulinio krūtų vėžio atveju abiejų receptorių raiška yra stipri, nors jau pažengusio lobulinio krūtų vėžio atveju vyrauja tik ERα raiška, o ERβ raiška išnyksta.
Prostatos vėžio, kaip ir gerybininės prostatos hiperplazijos, atvejais jau yra kitaip – ERβ aktyvavimas yra, galima sakyti, pageidautinas, nes tokia aktyvacija sukelia antiproliferacinį ir proapoptinį poveikį.

Taigi, iš pateiktos informacijos apie estrogeninius receptorius galima suprasti, kad vienais atvejais bičių pienelis yra pageidaujamas, o kitais – geriau nekišti pirštų.

Plačia apie bičių pienelį ir menopauzę galima paskaityti čia:

Takashi Asama, Hidenori Matsuzaki, Shinobu Fukushima, Tomoki Tatefuji, Ken Hashimoto, and Takashi Takeda. Royal Jelly Supplementation Improves Menopausal Symptoms Such as Backache, Low Back Pain, and Anxiety in Postmenopausal Japanese Women. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine, vol. 2018, Article ID 4868412, 7 pages, 2018.

© Gamtos produktų konsultantas
Edvardas Kazlauskis, 2019
© Nuotrauka: shopify

Paskaita apie natūraliąją mediciną ir imunitetą

Paskaita apie imunitetą ir kaip jį koreguoti natūraliomis priemonėmis – grybais, žolelėmis, bičių produktais ir pan. Žiema juk artėja, tad pats laikas pagalvoti, kokiomis priemonėmis galime sau padėti.
Pakalbėsime apie mūsų parduotuvės naujienas ir senienas, apie natūralių priemonių galimybes, apie dažniausiai daromas klaidas ir pan.
Būtina registracija el. paštu info @ gamtosproduktai.lt (pvz., taip, dalyvausiu paskaitoje, vardas ar pan.), nes paprasčiausiai vietų skaičius yra ribotas. Paskaita nemokama.
Paskaitos vieta: vaistažolių parduotuvė „Gamtos produktai“, M. Daukšos g. 30

Bičių pienelis sumažina PSA vyrams su gerybine prostatos hiperplazija

Mokslinio straipsnio apžvalga: Bičių pienelio terapinis potencialas gerybinės prostatos hiperplazijai. Palyginimas su šiuolaikinė literatūra*

Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) yra dažna vyresniems kaip 50 metų vyrams. Pagrindiniai GPH simptomai yra sunkus ir dažnas šlapinimasis, ypač naktį, ir, sunkiais atvejais, visiškas negalėjimas šlapintis. Stebimas prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos padidėjimas. PSA koncentracijos didėjimas prognozuoja galimą tolesnį prostatos augimą.

Šio tyrimo tikslas – moksliškai nustatyti bičių pienelio poveikį prostatos specifinio antigeno (PSA), gyvenimo kokybės (GK) bei tarptautinio prostatos simptomų skalės (TPSS) dinamikai. Tyrime dalyvavo 40 vyrų su tam tikrais skirtingais GPH požymiais, kuriems tris mėnesius buvo skiriamas bičių pienelis. Tyrimo pradžioje, po mėnesio ir po trijų mėnesių buvo matuojama PSA koncentracija, vertinama gyvenimo kokybė bei kiti parametrai pagal tarptautinę prostatos simptomų skalę ir pan.

Išvados:
Bičių pienelis sparčiai mažina PSA koncentraciją plazmoje ir tas mažėjimas yra spartesnis, nei vartojant tradicinės medicinos medikamentines priemones bei taikant fitoterapiją.
Bičių pienelio vartojimas neturėjo jokio šalutinio poveikio. Tačiau, vartojant bičių pienelį, kaip priemonę, mažinančią PSA koncentraciją serume, svarbu atmesti prostatos vėžio diagnozę, kad būtų išvengta vėžio maskavimo pavojaus.
Remiantis šio tyrimo rezultatais sudaryta pora supaprastintų diagramų, kurios vaizdžiai parodo tyrimo išvadose minimus faktus.

*Bogdan Pajovic, Nemanja Radojevic, Antonio Dimitrovski, Savo Tomovic, and Marko Vukovic. The therapeutic potential of royal jelly in benign prostatic hyperplasia. Comparison with contemporary literature. The Aging Male, 05 Apr 2016.

© Gamtos produktų konsultantas
Edvardas Kazlauskis, 2018
© Nuotrauka ir diagramos Edvardas Kazlauskis

Bičių pienelis apsaugo prostatą nuo ciklofosfamido sukeltų pažeidimų

Mokslinio straipsnio apžvalga: Galimas bičių pienelio apsauginis poveikis ciklofosfamido sukeltiems žiurkių prostatos pažeidimams*

Beveik visos chemoterapijos priemonės ne tik veiksmingai gydo daugybę vėžinių ligų, bet ir sukelia sunkių šalutinių reiškinių. Pavyzdžiui, ciklofosfamidas (CF) veikia ne tik vėžines ląsteles, bet taip pat veikia ir sveikas ląsteles. Ypač stipriai pažeidžia inkstus, prostatą, kiaušides, gali sukelti hemoraginį cistitą ir pan.

Dar anksčiau nustatyta, kad bičių pienelis (BP) pasižymi priešvėžinėmis ir antioksidantinėmis savybėmis. Todėl mokslininkų grupė atliko tyrimus su žiurkėmis, norint įvertinti galimą bičių pienelio apsauginį poveikį žiurkių prostatos audiniams, žiurkes paveikus ciklofosfamidu.

Žiurkės buvo suskirstytos į keturias grupes: kontrolinę (KG), bičių pienelio (BPG), ciklofosfamido (CFG) ir ciklofosfamido su bičių pieneliu (CF+BPG). Tyrimas tęsėsi daugiau kaip dvi savaites. KG žiurkėms 14 dienų į skrandį kiekvieną dieną buvo supilama fiziologinio tirpalo; BPG žiurkės 14 dienų kiekvieną dieną gaudavo tam tikrą bičių pienelio kiekį; CFG žiurkės 14 dienų kiekvieną dieną gaudavo fiziologinio tirpalo ir 15-tą dieną vienkartinę ciklofosfamido dozę; CF+BPG žiurkės 14 dienų kiekvieną dieną gaudavo tam tikrą bičių pienelio kiekį ir 15-tą dieną vienkartinę ciklofosfamido dozę. Tyrimui pasibaigus, po 48 valandų visos žiurkės buvo numarintos ir tirtas jų kraujas, prostatos bei kiti audiniai.

Tyrimo išvada:
tyrimas patvirtino didelį BP apsauginį poveikį prostatos audiniams, kai buvo pavartotas CF. CF sukelia oksidacinį stresą, kuris tuo pačiu sukelia ir prostatos audinių pažeidimus. BP dėl savo antioksidacinių savybių gali sumažinti prostatos audinio pažeidimą.

Pagal tyrimo duomenis paruošta lentelė su truputį supaprastintais duomenimis, kurie labai gerai parodo teigiamą BP poveikį antioksidaciniam stresui. Prašau atkreipti dėmesį, kad ciklofosfamido grupės (CFG) rodikliai labai skiriasi nuo kontrolinės grupės (KG) bei bičių pienelio grupės (BPG) rodiklių, kai tuo pačiu metu ciklofosfamido ir bičių pienelio grupės (CF+BPG) labai mažai skiriasi nuo kontrolinės grupės (KG) bei bičių pienelio grupės (BPG) rodiklių. Tai aiškiai parodo, kad BP, vartotas kartu su CF, lyg ir „neutralizuoja“ neigiamus CF poveikius.


MDA – malondialdehidas (nmol/audinių mg);
BAP – bendras antioksidacinis pajėgumas (mmol/L);
GPx – glutationo peroksidazė;
NO – azoto oksidas.

Panašūs rezultatai gauti ištyrus naviko nekrozės alfa faktoriaus (NNF-α) bei C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracijas. Iš tyrimo rezultatų duomenų sudariau porą paprastų diagramų. Kaip matome, CFG rodikliai yra žymiai padidėję, kai tuo pat metu CF+BPG rodikliai tik nežymiai skiriasi nuo KG bei BPG. Ir šiuo atveju matome, kad BP, vartotas kartu su CF, „neutralizuoja“ neigiamus CF poveikius.

Tokiomis ar panašiomis temomis dažnai tenka diskutuoti su kolegomis vaistininkais ar gydytojais. Ir labai dažnai diskusija pakrypsta tokia tema: o jei bičių pienelis apsaugo prostatą nuo neigiamo ciklofosfamido poveikio, tai jis galimai gali apsaugoti ir tą vėžio paveiktą organą, kuris yra ciklofosfamido taikinys. Bet, mielieji, šio tyrimo esmė tokia: iškelta hipotezė, kad bičių pienelis gali apsaugoti prostatos audinius, kai yra vartojamas ciklofosfamidas, ir ši hipotezė pasitvirtino. Nieko daugiau. Bet išmintingas vaistininkas ar gydytojas tikrai ras, kur pritaikyti šio tyrimo rezultatus.

Paruošta pagal:

*Sara Mohammed Naguib Abdel-Hafez, Rehab Ahmed Rifaai, Walaa Yehia Abdelzaher. Possible protective effect of royal jelly against cyclophosphamide induced prostatic damage in male albino rats; a biochemical, histological and immuno-histo-chemical study. Biomedicine & Pharmacotherapy 90 (2017) 15–23.

Edward Chu, Vincent T. DeVita Jr. Physicians’ Cancer Chemotherapy Drug Manual 2018. Jones & Bartlett Learning, 2017.

© Gamtos produktų konsultantas
Edvardas Kazlauskis, 2018
© Nuotrauka ir diagramos Edvardas Kazlauskis

 

 

 

Su vėžiu susijęs nuovargis gali būti sušvelnintas bičių pieneliu

Mokslinio straipsnio apžvalga: Medaus ir bičių pienelio mišinio poveikis su vėžiu susijusiam nuovargiui: dvigubai aklas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas*

Su vėžiu susijęs nuovargis (angl. cancer-related fatigue) pasireiškia 50–90 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ir gali neigiamai paveikti jų gyvenimo kokybę. Yra aprašyta įvairių būdų ir priemonių minėtam nuovargiui šalinti. Įdomiai šią problemą išspręsti pasiryžo Irano mokslininkai: nuovargiui švelninti pasirinko medaus ir bičių pienelio mišinį. Kad įsitikintų, jog jų įžvalgos teisingos, buvo atliktas dvigubai aklas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. Tikslas buvo toks: įvertinti medaus ir bičių pienelio mišinio veiksmingumą onkologiniams ligoniams, kuriems atliekamas hormoninis gydymas, chemoterapija, chemoradioterapija arba radioterapija ir kuriems pasireiškia su vėžiu susijusio nuovargio simptomai.

Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė 4 savaites vartojo du kartus per dieną po 5 ml medaus ir bičių pienelio mišinio, kita grupė, kontrolinė, 4 savaites vartojo du kartus per dieną po 5 ml medaus.
Rezultatai: pacientų grupė, kuri vartojo medaus ir bičių pienelio mišinį, jautėsi geriau. Jų nuovargio rodikliai pagal nuovargio sunkumo skalę sumažėjo nuo 8,08 (tyrimo pradžioje) iki 2,77 (po 4 savaičių mišinio vartojimo), t. y. sumažėjo 66 procentais. Kontrolinėje grupėje, vartojusioje tik medų, rezultatai buvo tokie: 7,96 (tyrimo pradžioje) ir 6,58 (po 4 savaičių medaus vartojimo).

Pagal šiuos klinikinio tyrimo duomenis sudaryta diagrama, vaizdžiai parodanti klinikinių tyrimų rezultatus. Šis klinikinis tyrimas yra įtrauktas į Irano klinikinių tyrimų Registrą; tyrimo registro kodas yra IRCT2015081423426N1.

*Bahram Mofid, Hossein Rezaeizadeh, Abdulkarim Termos, Afshin Rakhsha, Ahmad Rezazadeh Mafi, Taiebeh Taheripanah, Mehran Mirabzadeh Ardakani, Seyed Mohammad Esmaeil Taghavi, Seyyed Alireza Moravveji, Amir Shahram Yousefi Kashi. Effect of Processed Honey and Royal Jelly on Cancer-Related Fatigue: A Double-Blind Randomized Clinical Trial. Electronic Physician, June 2016, Volume: 8, Issue: 6, Pages: 2475-2482.

© Gamtos produktų konsultantas
Edvardas Kazlauskis, 2018
© Nuotrauka ir diagrama: Edvardas Kazlauskis

Tonizuojamės!

Praeitą kartą paminėjome kelias stresą ir nerimą mažinančias medžiagas ir augalus. Gavome ne vieną prašymą apžvelgti nors kelias tonizuojančias priemones, kurias galima būtų vartoti tada, kai reikia šiek tiek daugiau energijos nei įprastai, kai reikia eiti, o kojos mieliau pasiliktų ant minkštos sofos…
Visų pirma, miego, sveikos ir protingos mitybos dar niekas neatšaukė, tad optimali miego trukmė ir sveiko maisto porcija turėtų būti jūsų prioritetas.
Bet kartais būna situacijų, kai papildoma energija yra tikrai reikalinga, pvz., netikėta naktinė kelionė, nebaigti dienos darbai, nuovargis dėl didelio fizinio krūvio, ilgalaikis nuovargis dėl neteisingo gyvenimo būdo ir pan. Be abejo, ilgai trunkančio nuovargio atveju neužmirškite užsukti pas šeimos gydytoją.
Taigi, viena geriausių tonizuojančių ir stimuliuojančių priemonių yra anksčiau minėtas bičių pienelis. Jis suteikia fizinės energijos, bet tuo pat metu ir tausoja organizmo energijos resursus, veikia greitai, jau po pusvalandžio galime pajusti jo teigiamą poveikį, jį galima vartoti ilgai, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių būna toks poreikis. Svarbu yra tai, kad optimali bičių pienelio dozė yra apie 1 gramą natūralaus bičių pienelio arba 300–330 mg liofilizuoto. Tokios dozės yra saugios ir nekeliančios jokio pavojaus, išskyrus įgimtą alergiją bičių produktams.
Eleuterokokas – taip pat jau minėtas ne tik priešstresinių priemonių karalius, bet ir geras draugas mūsų aptariamu atveju – tonizuoja, stimuliuoja, suteikia papildomų jėgų, stiprina atmintį ir imunitetą. Tiek vienas eleuterokokas, tiek jo kombinacijos su kitais augalais ar vitaminais gali išspręsti daug problemų, susijusių su stresu, jėgų trūkumu, laikinu atminties pablogėjimu ir pan. Dažniausiai eleuterokokas yra derinamas su vitaminais, ženšeniu, bičių pikiu ar bičių pieneliu. Dažniausiai tokios kombinacijos yra stipresnės, tad visada galima pasirinkti pagal savo poreikį.
Ženšenio, eleuterokoko ar bičių pienelio tonizuojančiomis, jėgas atgauti padedančiomis savybėmis pasižymi rodiolė. Rodiolė yra įdomus augalas tuo, kad be tonizuojančių savybių ji pasižymi gana stipriu priešdepresiniu poveikiu.
Ne tokiu stipriu tonizuojančiu poveikiu pasižymi peruvinė pipirnė, bet dažnai to pakanka, kad jaustumėmės geriau fiziškai ir emociškai. Ypač tai galima pajausti dirbant fizinį darbą ar sportuojant – jėgų bus tiek, kiek reikės. Be to, peruvinė pipirnė lengvai išsklaido nerimą ir blogą nuotaiką.
Dažnai užmirštamas būna kofermentas Q10. Kofermentas Q10, be daugelio kitų gerų savybių, aprūpina raumenis energija. Tad, dirbdami fizinį darbą, keliaudami ar sportuodami, mes mažiau pavargsime, greičiau atsistatysime, jausime mažesnį raumenų skausmą ir pan. Vartojant profilaktiškai, be jokio konkretaus tikslo, mes jausimės žvalesni ir energingesni. Tik visais atvejais rekomenduojama vartoti ne mažesnes kaip 100 mg kofermento Q10 dozes.
Visada galite pasitarti su mumis, kokiais atvejais kokius produktus vartoti ir kada jų nevartoti.