Įrašai

Musmirė-strapsniui-FB-201709-872

LIŪDNA ISTORIJA APIE RAUDONĄSIAS MUSMIRES

Tai nutiko seniai, gal prieš septynetą ar net dešimtį metų. Ne taip svarbu, kada tai buvo; svarbiau – kad tai buvo iš tikro…
Visai neseniai socialiniame tinkle pakritikavau vieno internetinio dienraščio straipsnį apie musmires, ironizuodamas, kaip mažaraščiai paprastąsias musmires vadina raudonosiomis. Po šia replika komentatoriai (taip pat ir asmeninėmis žinutėmis) gana kategoriškai išreiškė mintį, kad aš esu neteisus, kad kiekvienas turi teisę vadinti daiktus taip, kaip įpratę, kad turi teisę vartoti liaudiškus, tarmiškus augalų ar grybų pavadinimus. Bet mano nuomonė vis vien nepakito.
Paaiškinsiu pavyzdžiu.
Tik šis pavyzdys yra liūdnas, juo labiau liūdnas dėl to, kad jis yra tikras.

Vieną dieną į darbą (prieš daug metų, kaip minėjau aukščiau) užeina susirūpinęs jaunas vyras. Jo žmonai leukemija; ketvirtoji stadija. Prašo raudonųjų musmirių užpiltinės. Na, suprantama, pasimečiau, nes tokių dalykų ne tik kad ant prekystalio nerasi, bet ir po prekystaliu… Teisybės dėlei pasakysiu, kad dažnas vaistininkas tokių dalykų turi; juodai dienai ar šiaip iš smalsumo. Na, ką gi, kažkaip reikia žmogui padėti, galvoju. Pasitikslinu, perklausiu, kas rekomendavo ir ką rekomendavo. Abejonių neliko – žolininkas pasakė mano lankytojui, kad padėti gali tik raudonųjų musmirių užpiltinė. Dar paprotijo – ieškok, brol, tik raudonųjų musmirių ir žiūrėk, kad kas neįkištų falsifikato.
Čiumpu telefoną; skambutis kolegai vaistininkui į Žemaitiją buvo vaisingas. Aš jau kitą (ar dar kitą dieną) rankoje laikiau švelniai rusvo gleivingo skysčio butelaitį. Jungiu spausdintuvą, ruošiu etiketę; iš interneto traukiu kaukolės ženklą ir šalia jo užrašau „Paprastoji musmirė (Amanita muscaria)“. Dar sekė užrašas apie nuodingumą ir pan., taip pat vartojimo instrukcija.
Aš pakylėtas laukiu savo lankytojo, nes gi sugebėjau gauti to, ko jis prašė savo mirštančiai žmonai (sąmoningai nesikišau tada ir dabar nesikišiu svarstydamas, ar toks lankytojo pasirinkimas buvo teisingas).
Vilties akimirka – aš tiesiu jam butelaitį ir sakau, kad užmokesčio neimsiu, nes kolega padovanojo šį eliksyrą, o ir ši procedūra visiškai nesusijusi su mano tiesioginiu darbu; tiesiog tai buvo pagalba bėdos ištiktam žmogui.
Ar jau pastebėjote mano klaidą?
Žmogus paima butelaitį ir apsiverkia. Taip, stovi vyras, verkia ir dar kartą persako žolininko jam sakytus žodžius – ieškok raudonųjų musmirių; žiūrėk, kad neapgautų. O aš, asilas, juk ant butelaičio buvau parašęs, kad tai paprastųjų musmirių užpiltinė.
Mano lankytojas manęs teisėtai paklausė, kodėl aš jį apgavau? Kaip jis dabar turėsiąs pažvelgti žmonai į akis, nes jis juk išėjo jai parnešti RAUDONOSIOS (ne, ne gėlelės) MUSMIRĖS, kaip ir prisakė žolininkas. O kas čia?
Įtikinau paimti; tegu nešasi, gal padės jo žmonai… Jis išėjo, pasakęs, kad paims, bet išmes artimiausion šiukšlių dėžėn…
Ar nekyla jums klausimas, kodėl aš nepasiūliau perklijuoti etiketės, nurodant, kad tai raudonųjų musmirių eliksyras?
Toks klausimas kyla man pačiam dabar, kai jau šaukštai seniai nulaižyti. O atsakyti negaliu. Ko gero tada, kaip ir dabar, esu giliai įsitikinęs, kad visus daiktus reikia vadinti savais vardais. Jei botanikai nutarė vadinti šį grybą paprastąja musmire, tai man ir atrodo, kad ją ir reikia taip vadinti, juo labiau tokiais išskirtinai intymiais ir svarbiais atvejais. Kitaip mes nesusikalbėsime. Kitaip mes įvelsime klaidų. Klaidų, kurios, kai įvykiai sukasi tokiose situacijose, kurią aprašiau, yra sunkiai taisomos ar išvis nebeatitaisomos…
Aišku, žolininkas mano lankytojui iš anksto galėjo (privalėjo) aiškiau išdėstyti niuansus apie musmires (jis gi žinojo, kad taip gali nutikti; jis gi žolininkas), aš privalėjau paskaityti botanikos paskaitą apie grybus ir įtikinti lankytoją, kad liaudiški pavadinimai nebūtinai sutampa su moksliniais… Bet…

© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis, 2017
© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai

Nuotrauka © E. Kazlauskis, 2015. Paprastoji musmirė (Amanita muscaria).
Straipsnyje pateikta informacija yra švietėjiško pobūdžio ir niekaip nesusijusi su ligomis, jų gydymu ir nuodingų grybų vartojimu.
Autorius ir el. parduotuvės administratorius neatsako už neteisingai suprastą straipsnio turinį.

Desmodiium-GP-20170809-1000x333_edited-1

Susipažinkite – kepenų draugė jakšūnė

Kibioji jakšūnė (Desmodium adscendens) – šiltųjų kraštų (Afrika, Pietų ir Centrinė Amerika, Australija) žolinis augalas iš pupinių (Fabaceae) šeimos. Pažiūrėjus, visiškai neįspūdingas. Net neturi ypatingo skonio – žolė, kaip žolė, beveik beskonė, su būdingu pupiniams poskoniu.
Bet savybės kokios! Pranoksta daugelį mums žinomų įprastų augalų. Tiesa, pagrindinės dėmesio vertos savybės – vos dvi. Bet, patikėkit, to tokiam kukliam augalui tikrai pakanka.

Taigi. Kibioji jakšūnė:
1) labai stiprus priešalerginis ir bronchų spazmus atpalaiduojantis augalas;
2) labai stipri priemonė sergant bet kokios kilmės hepatitais, tame tarpe ir virusiniais.

Dabar išsamiau. Kibioji jakšūnė stipriai atpalaiduoja bronchų raumenis, todėl dažniausiai vartojama kvėpavimo problemoms spręsti (esant astmai, bronchitui, kosuliui, lėtinei plaučių obstrukcinei ligai, plaučių emfizemai ir pan.). Kadangi jakšūnė pasižymi histamino ir leukotrienų išsiskyrimą slopinančiomis savybėmis, šis augalas naudojamas apskritai kaip priešalerginė ir priešuždegiminė bei priešspazminė priemonė (kai vargina bendro pobūdžio raumenų spazmai, skrandžio/žarnyno spazmai, ūmus ir lėtinis gastritas, artritas ir kiti judamojo aparato uždegimai, skausmas, kurio kilmė bet kokie spazmai, menstruacijų sutrikimai (spazmai, skausmas, gausus kraujavimas), spazminės alerginės būsenos, epilepsija).

Kaip minėta aukščiau, jakšūnė – stipri teigiamai kepenis veikianti priemonė, kuri plačiai vartojama sergant įvairiomis kepenų ligomis, tame tarpe ir toksiniu bei virusiniu hepatitais, kepenų ciroze. Augalas padeda normalizuoti transaminazių koncentraciją, slopina pykinimą, o taip pat greičiau šalina audinių bei organų pageltimą, didina tulžies kiekį ir greitina jos patekimą į dvylikapirštę žarną, dėl ko padeda kovoti su vidurių užkietėjimu.
Jakšūnė neturi priešvirusinio poveikio, bet gali stipriai regeneruoti kepenų ląsteles; būtent dėl to vartojamas sergant virusiniu hepatitu.

Beje, augalas visiškai nenuodingas. Dėl duomenų trūkumo patariama nėščioms ir maitinančioms krūtimi jakšūnės nevartoti.

© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis
© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai

Panaudotas BIOZOOELM – ZOBODAT – 100081646 herbaras (Austrija).

Jonazole-1000x333

APIE JONINIŲ ŽOLES… TIK SUAUGUSIEMS

Neseniai lietumis, kaip ir kasmet, buvo nupraustos Joninės. Vieni laužus kūrenom, kiti – alų gėrėm (prisimenat, kas iškovojo Joninių laisvadienį?), treti – pynėm vasaros žolynų vainikus.
Ko gero, gražiausias ir geriausiai žinomas Joninių žolynas yra krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum). O spalvos jojo, o formos – žalia, geltona, mėlyna, violetinė… Bet jojo savybės ir panaudojimas sveikatai ar kitiems geriems ar negeriems dalykams – nelabai žinomos ar tyčia ignoruojamos, o gal net ir slepiamos.
Jo brolį – pievinį kūpolį (Melampyrum pratense) – lydi tokia pat lemtis.
Labiau pasisekė kitam Joninių žolynui – paprastajai jonažolei (Hypericum perforatum) – magiškam, vaistingajam, legendiniam augalui. Augalui nuo 99–ių ligų. Augalui, kurio net pats velnias bijo.
O ar susimąstėte, koks tų augalų ryšys su Joninėmis?
Visų pirma, kas tos Joninės?
Taigi…
Visi žinome, ką reiškia posakis „eiti ieškoti paparčio žiedo“ Joninių išvakarių kontekste. Pakikename, garsiai to netariame, bet visi suprantame. Saulėgrįžos paminėjimas dar vadinamos ir Rasomis. Rasa per jonines jaučiama ne tik basomis kojomis, bet ir visu kūnu, ar ne?
Beje, „manoma, kad Rasos šventės vardas galėjo kilti ne tik iš tikėjimo rytmečio pievų rasos stebuklingumu, bet ir iš rugių „rasojimo““ (L. Klimka). „Rugelių žydėjimas nuo seno vadinamas jų rasojimu. Iš čia ir Rasos“ (L. Klimka). „Joninės, Rasos, Kupolė – vasaros saulėgrįžos šventė, persisunkusi vaisingumo kultu (ne tik gamtos, plačiąja prasme, bet ir žmogaus).“ (Rimantas Balsys, „Joninės, Kupolės, Rasos?“); „Kupolės – merginų šventė“ (L. Klimka). Kas pirmas, ar augalas, kūpolis, davė vardus saulėgrįžos paminėjimo šventei ir jos gėlynų puokštei, ar šventės, Kupolės, kuri taip vadinama beveik tūkstantį metų, garbei pavadintas augalas, nesiimu spręsti, bet faktas, kad kūpolis – neatsiejamas Joninių atributas. Juk: „Kupolės – Joninių dieną surinktos žolynų puokštės, žolynai, turintys gydomąją galią, arba net atskiros žolynų rūšys (jonažolės, mėlynai ar geltonai žydinčios žolės, <…>).“ (Eglė Alenskaitė, Rasos, Kupolinės, Joninės – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Koks ryškiausias mėlynai geltonas augalas žydi per jonines? Taip, tai jau paminėtas krūminis kūpolis. Tiesa, jo žiedeliai yra tik kukliai geltoni, o mėlynai geltoni yra ne žiedai, o lapinės pažiedės. Bet koks skirtumas – velniškai gražus spalvų derinys.
O žodžiai kūpolis (augalas), kupolės (puokštės), Kupolės (šventė) jums nekelia jausmo, kad tie žodžiai kažkur girdėti kažkokiame kitame kontekste? O tas žodis – kopuliacija. Galite paieškoti tarptautinių žodžių žodyne, yra jisai ten. Kilęs iš grynos lotynų kalbos – copulatio (bendr. copulare). Palyginimui – couple (angl.).
Koks ryšys tarp kopuliacijos ir kūpolio? Iš kūpolių, labiau į akis krentantis yra krūminis. Rusiškai jis vadinamas „Ivan da Marja“, suprask, Ivanas su Marija (čia dėl spalvų derinio) arba „Adam da Marja“ ar pan. Norite ar nenorite, tikite ar ne, nesvarbu, bet tokie pavadinimai yra Adomo ir Ievos atitikmenys. Be to, slavų ir kitose šalia jų esančiose tautelėse nuo seno kūpolis buvo naudotas… šeimos santykių korekcijai. Nuo senų senovės šis augalas yra moteriškumo simbolis. Jis atpalaiduoja raumenis, tame tarpe ir gimdą, ramina, švelniai narkotizuoja ir euforizuoja, naikina baimės jausmą ir pan. Ėėė, jaučiu, kad kažkas jau suprato, kaip galima palengvinti paparčio žiedo paieškas…
Vajė, užmiršau jonažolę? Ne, neužmiršau, tiesiog visi kaip aksiomą jau žino, kad jonažolė yra tikrų tikriausias Joninių augalas, tad prigalvoti daugiau nebeišeina, priminsiu tik, kad jonažolė – vyriškojo prado žolė. Šiek tiek kelia kraujo spaudimą (taip, visose kraujagyslėse, ir tose, žinoma, taip pat), suteikia fizinių jėgų, drąsos, veikia kaip antidepresantas (tiesa, kad veiktų kaip antidepresantas, reikia mokėti jonažolę paruošti; senais laikais tai mokėjo raganos ir tikri žolininkai, ko dabar save vadinantys žolininkais nežino ir jus apgaudinėja).
O dabar supinkime Joninių vainiką: Kupolės, varpos (rugių žydėjimas – rasojimas), vaisingumo šventė, kopuliacija, kūpoliai, jų naudingos savybės, jonažolės, jų naudingos savybės… Ir gausime… Gandrines (skaityti Gražiną Kadžytę). Kas nesuprato, paskaičiuokite, kiek mėnesių skiria Jonines ir Gandrines (kovo 25 d.).
P. S. Neparašiau apie pievinį kūpolį (Melampyrum pratense). Nors jis žydi tuo pačiu metu, kaip ir puošnusis jo brolis, krūminis, jis rečiau patenka į kupoles, mat yra kuklesnis spalvomis. Bet savybės – kaip Joninių karaliaus: pasižymi tokiomis savybėmis, jog kartais darosi gėda, kad žmonės perka užjūrio augalus užjūrio augalų kainomis, kai čia pat, pamiškėje per stebuklingas Jonines žydi pievinis kūpolis. Bet šįkart juk ne apie tai eina kalba.

2017 m. Joninės
© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis
© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai

STOP-TIME-COMPLEX-20170622-1000000000000000000000

Klasikinės fitoterapijos naujiena

Elegantiška, unikali naujiena, fitoterapijos šedevras ir etalonas – STOP TIME COMPLEX.
Vartojimas: patariama vartoti po 1 ml tris (3) kartus per dieną, praskiedžiant trupučiu vandens. Per parą rekomenduojamame suvartoti maisto papildo kiekyje (3 ml) yra: plėvėtųjų kulkšnių (Astragalus membranaceus) šaknų skystojo ekstrakto* – 1420 mg, paprastųjų granatmedžių (Punica granatum) vaisių apyvaisių skystojo ekstrakto* – 750 mg, tikrųjų imbierų (Zingiber officinale) šakniastiebių liofilizuoto ekstrakto* – 322 mg, valgomųjų dantenių (shiitake; Lentinula edodes) vaisiakūnių sausojo ekstrakto* – 150 mg, punikalagino* (taninų iš granatmedžių vaisių apyvaisių ekstrakto) – 30 mg, gingerolio* (iš imbierų šakniastiebių) – 4,5 mg, terpeninių glikozidų* (iš kulkšnių šaknų ekstrakto) – 3 mg.
Pakuotė: stiklo buteliukas su kamštelyje įtaisyta pipete. Grynasis kiekis: 50 ml.
*RMV ne­nu­statyta. RMV – referencinė maistinė vertė.
Nusipirkti galite mūsų parduotuvėje Kaune, o taip pat parduotuvėje internete čia.

© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai

grybai_gp_20160923_apie_chemoterapija

Fitoterapija kartu su chemoterapija ir/arba radioterapija? Taip!

Susirgus onkologine liga, viena aktualiausių (kartais – pagrindinių) dilemų yra: vartoti ar nevartoti dar „ką nors“ šalia chemoterapijos ir/ar radioterapijos (spindulinio gydymo)? Atsakymas logiškas – reikia klausti gydančiojo gydytojo. Bet gydytojo atsakymą jau ir taip žinote – nieko. Jokių žolelių, jokių grybukų, jokių vitaminų, jokių mineralų…
O mano atsakymas yra toks:
1. žoleles (grybukus, vitaminus, mineralus…) reikia pradėti vartoti jau pirmąją dieną, išgirdus diagnozę;
2. žoleles (grybukus, vitaminus, mineralus…) reikia vartoti visą likusį gyvenimą;
3. vartojant žoleles (grybukus, vitaminus, mineralus…) nedaryti didelių pertraukų;
4. svarbiausia – žoleles (grybukus, vitaminus, mineralus…) būtinai reikia vartoti ir chemoterapijos ir/ar radioterapijos metu.

Nesutinkat su vaistininko nuomone? Padiskutuokime?

© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis
© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai

20150815_Virselis_Paskaitai_FB

Pradedame paskaitų ciklą „Natūralioji medicina ir sunkios ligos“.

Pradedame paskaitų ciklą „Natūralioji medicina ir sunkios ligos“. Paskaitos vyks vaistažolių parduotuvėje „Gamtos produktai“.
Pirmoji paskaita vyks rugsėjo 23 d. 18:30.
I dalis – parduotuvės „Gamtos produktai“ naujienų pristatymas; trukmė apie 45 min;
II dalis – mitai ir realybė apie natūraliosios medicinos pritaikymą onkologijoje; trukmė apie 45 min.
Būtina registracija el. paštu info@gamtosproduktai.lt (taip, dalyvausiu paskaitoje, vardas ar pan.). Vietų skaičius ribotas. Įvadinė paskaita nemokama.

SCHWEDENBITTER_spalvotas_GP

Šis tas apie Dr. Samst Schwedenbitter ®

Kai 2004 metais Lietuva įstojo į Europos sąjungą, mums atsirado galimybė atidaryti vaistažolių parduotuvę (iki tol Lietuvoje vaistažolėmis prekiauti buvo galima tik vaistinėse). O jau 2004 metų rugsėjį mes vartotojams pateikėme legendinį vaistažolių mišinį Schwedenbitter. Beje, šis mišinys turi daug vardų – ir vokiškai skambančių, ir angliškai, ir dar kitokių, gamintojo sugalvotų. Bet tai juk esmės nekeičia. Svarbu buvo tai, kad mes galėjome žmonėms pasiūlyti mišinį, kuris iki šiol dvelkia viduramžiais, alchemikų laboratorijomis ir savotišku patikimumu. Drąsiai galiu pasakyti, kad mes buvome pirmieji, kurie pasiūlėme nusipirkti šio mišinio. Būtent iš mūsų žmonės sužinojo apie jo pritaikymą savo sveikatos reikaluose. Kaip minėjau, daug kompanijų gamina šį mišinį. Ir mūsų parduotuvėje buvo galima nusipirkti trijų skirtingų gamintojų mišinių. Skirtingomis kainomis, skirtingais pavadinimais, šiek tiek skirtinga sudėtimi (išmanant, kokiais principais sukurtas mišinys, labai paprasta vieną kitą sudėtinę dalį pakeisti kita, nepadarant žalos mišinio veiksmingumui). Bet pirkėjai pasirinko tą mišinio variantą, kuris ir buvo atvežtas pirmiausiai ir kuriuo prekiaujame iki šiol. Mišinys yra gaminamas Vokietijoje pagal visiems žinomą receptą. Tai – Dr. Samst Schwedenbitter.

Žinant lietuviško verslo etiką, netruko, kol vieni ar tai kiti pradėjo traukti antklodę ant savęs: va, mūsų mišinys tai originalas, o jūsų?; jūsų toks ar anoks, o va, mūsų – tai tikrai toks… Bet… Nekreipkit į tokius dėmesio – mūsų mišinys yra toks, koks yra: originalus Dr. Samst Schwedenbitter, pagamintas Vokietijoje pagal visiems žinomą receptūrą. O jei kiti sako ar rašo, kad jų mišinio receptūra yra slapta, numokit ranka, juk patys žinote, kad tai tik reklama…

Dar norėčiau įnešti aiškumo, kurio tikrai trūksta…
Daugelis mano, kad šių mišinių receptūrą sukūrė savo knygomis išgarsėjusi Marija Treben. Tokią nuomonę galima susidaryti iš kai kurių reklamuotojų. O kas yra reklama, jūs gi žinote.
O dabar paskaitykime Marijos Treben knygos „Gesundheit aus der Apotheke Gottes: Ratschläge und Erfahrungen mit Heilkräutern“ lietuviškojo vertimo (Marija Treben. Vaistingieji augalai iš gamtos vaistinės. Algarvė; 2005) 123-ąjį ir 124-ąjį puslapius. 123-ajame puslapyje yra išspausdintas Dr. Samsto žolelių mišinio receptas su patikslinimu, kad tai yra žolelių tinktūra Kleiner Schwedenbitter. O 124-ąjame puslapyje rašoma: „Receptas buvo rastas tarp žymaus švedų gydytojo, medicinos mokslų daktaro Samsto rankraščių po jo mirties.“ Na va… Tai kaip galėjo Marija Treben sukurti „originalią receptūrą“, jei ji pati rašo, kad mišinio receptas rastas visai pas kitą žmogų? Maža to, tą receptą (pagal knygoje aprašomus įvykius) rado irgi ne Marija Treben. Skaitome minimos knygos 124-ojo puslapio 15-ąją eilutę: „Vieną dieną nepažįstama moteris atnešė buteliuką su tamsiai rudu, stipraus kvapo skysčiu.“ Toliau paaiškinama, kad tai ir buvo minėta Dr. Samsto žolelių tinktūra.

Va taip. Taigi ar tikrai Marija Treben sukūrė mišinio „originalią receptūrą“, kuri jos pačios žodžiais buvo rasta tarp dr. Samsto rankraščių? Ar etiška reklamuotojams teigti, kad šis garsusis mišinys yra sukurtas pagal Marijos Treben „originalią receptūrą“, jei ištrauką iš šio mišinio ir receptą Marijai Treben atnešė kitas žmogus? Išvadas tegu pasidaro kiekvienas sau.

Progai pasitaikius noriu mūsų mišinio pirkėjams dar paaiškinti tokį dalyką – kai kurių mūsų mišinio Dr. Samst Schwedenbitter sudėtinių dalių lietuviški pavadinimai skiriasi nuo kitų lietuviškuose šaltiniuose minimų pavadinimų, nors mišinio sudėtis, kaip minėta, yra būtent tokia, kokią Marija Treben aprašo savo knygose. Priežastis paprasta – mes augalų vardus rašome tokius, kokie jie yra patvirtinti botanikų ir kalbininkų. Minėtos knygos lietuviškajame vertime, deja, yra vertimo klaidų ir kitų neatitikimų knygos vokiškajam originalui.

Taigi sudėtis yra tokia: mana, karčiųjų kiečių žolė, rabarbarų šaknys, šventagaršvių šaknys, siauralapių vel­nia­pupių lapai, Venecijos teriakas, geltonųjų ciberžolių šaknys, be­stie­bių karlinų šak­nys, mira, kamparas, ša­franas.

O dabar apie sudėtį plačiau.

Mana yra maninių uosių (Fraxinus ornus) ore sukietėjusios saldžios sultys. Mana ne tik saldi, bet taip pat pasižymi tam tikromis gydomosiomis savybėmis.

Kartusis kietis (Artemisia absinthium) – visiems puikiai žinomas vaistingas augalas.

Plaštakinis rabarbaras (Rheum palmatum) – dar vienas mišinio komponentas.

Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica) – tipiškas komponentas mišinių, skirtų virškinimo problemoms spręsti. Ypatingos ne tik jo savybės, bet nė su kuo kitu nesupainiojamas jos šaknų kvapas ir skonis.

Siauralapių vel­nia­pupių (Senna alex­andrina) lapai iki šiol neteisingai tebevadinami senos lapais. Būtent neteisingai. Tiesiog šio augalo lietuviškas vardas yra velniapupė. Prieš gerą dešimtmetį šis augalas turėjo kasijos vardą (bet ne senos). Beje, nebenaudojami ir šio augalo lotyniški atitikmenys, dar pasitaikantys literatūroje, o būtent tokie: Senna angustifoliaSenna acutifoliaCassia angustifoliaCassia acutifolia. Taigi dabar yra labai paprastai – augalo Senna alexandrina lietuviškas vardas yra siauralapė velniapupė.

Įdomiausias mišinio komponentas yra Venecijos teriakas.
Venecijos teriakas nėra augalas, kaip daug kas mano. Iš tikrųjų Venecijos teriakas pats yra mišinys. Viduramžiais šį mišinį sudarė kelios dešimtys augalinės bei gyvūninės kilmės komponentų, bet XIX amžiaus farmakopėjose tų komponentų liko mažiau nei dešimt. Tradiciškai į Schwedenbitter mišinį dedamo Venecijos teriako sudėtyje yra 6-7 augalai.

Kito komponento – ciberžolės – tikslus vardas yra geltonoji ciberžolė (Curcuma zedoaria). Geltonųjų ciberžolių šaknys yra visai ne geltonos, tad nereikėtų jų painioti su dažniausiai prieskoniams naudojama dažine ciberžole, kurios šaknys yra geltonos. Geltonoji ciberžolė yra vadinama todėl, kad geltoni yra jos žiedai.

Dar vienas mišinio komponentas – bestiebė karlina (Carlina acaulis). Marijos Treben knygos lietuviškajame vertime tokio komponento nerasime, nors jis yra. Minėtoje knygoje šis augalas pavadintas sausažiedžiu. Na, visais laikais juk buvo mažaraščių. Lietuviškas augalo vardas – bestiebė karlina – jau vartojamas nuo 1989 metų (žiūr. A. Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. Vilnius; 1989).

Mira – tikrųjų miramedžių (Commiphora myrrha) derva. Senasis lotyniškas augalo pavadinimas Commiphora molmol, kaip kartais dar pasitaiko aprašymuose, dabar nebevartojamas.

Kamparas, kuris yra dar vienas mišinio komponentas, gaunamas iš kamparinių cinamonų (Cinnamomum camphora).

Na, o paskutinis komponentas – šafranas – kaip žinia, yra daržinių krokų (Crocus sativus) piestelių purkos su liemenėliais.

Pabaigai dar norėčiau savo pirkėjams pasakyti, kad mes jau tiek metų džiaugiamės galintys jums pateikti tikrą, laiko patikrintą mišinį, gerinantį jūsų ir jūsų artimųjų sveikatą.

Šį mišinį galima įsigyti ir elektroninėje mūsų parduotuvėje čia.

© Edvardas Kazlauskis, vaistininkas, fitoterapijos magistras, 2012-2017
© schwedenbitter.lt
® Dr. Samst Schwedenbitter yra registruotas prekės ženklas

Virselis_GP_Konsultacijos

Konsultacijos visais vaistažolių ir kitų natūralių priemonių vartojimo klausimais

Jei nežinote, kokias vaistažoles vartoti/nevartoti sunkių ligų atvejais, mes galėtume jums tai paaiškinti. Neužmirškite, kad populiari informacija gali būti prieštaringa, o kartais – visiškai klaidinanti. Pasikliaukite profesionalais.

Gal taikoma chemoterapija? O kraujo rodikliai – neguodžiantys?
XXI amžius. Genų inžinerijos sukurti preparatai atstato, pvz., neutrofilus. Kai kas nenori ar negali tuo pasinaudoti. Bet gamta davė vaistažolių ir kitų natūralių priemonių, kurios gali jums padėti ir šiuo atveju.
Gal taikoma radioterapija (spindulinis gydymas)? Šio gydymo metu organizmas patiria nepageidautiną neigiamą krūvį? Yra būdų, kaip galima būtų bent dalinai apsisaugoti nuo šalutinio poveikio, nepakenkiant pačiam gydymui.
Imunitetas? Be abejo, imunitetas svarbu. Onkologinių ligų atvejais jis turi būti stiprus, autoimuninių ligų atvejais – jis turi nekenkti. Kaip tai suderinti?
Vaistažolės ir kitos natūralios kilmės medžiagos – vienos iš tų priemonių, kurias ne tik galima vartoti sergant sunkiomis ligomis, bet ir būtina. Tai – geresnės gyvenimo kokybės garantas. Juk sunkios ligos – dar ne nuosprendis.
Fitoterapija, netradicinė medicina, tame tarpe ir liaudies medicina – mūsų sritis, kurią išmanome geriausiai. Taigi konsultacijos vaistažolių klausimais – mūsų sritis plačiąja prasme.

Būtina turėti duomenis iš gydymo įstaigos ir kraujo tyrimus.
Konsultuojama internetu, konsultacijas užsakant internetinėje mūsų parduotuvėje čia: egamtosproduktai.lt.

© Fitoterapijos centras
© Gamtos produktai

Edvardas Kazlauskis, fitoterapijos centras, shiitake, reishi, cordyceps, kordicepsas, maitake, Grifola, ganoderma, lentinula, lentinus, fitoterapijos konsultantas, Gamtos produktai, racionalioji fitoterapija, farmakognozija, liaudies medicina, netradicinė medicina, patarimai sergant sunkiomis ligomis, radioterapija, sunkios ligos, gydymas žolelėmis, sunkių ligų gydymas, švitinimas ir žolelės, vaistažolės, vaistažolės ir onkologija, vaistažolės nuo vėžio, fitoterapija onkologijoje, vaistažolės onkologijoje, fitoterapeutas, vaistažolių arbatos, Kazlauskis, vaistažolių mišiniai, fitoterapija, vėžio gydymas augalais, onkologija, vėžio gydymas natūraliomis priemonėmis, vėžio gydymas vaistažolėmis, konsultacijos, vėžio gydymas žolelėmis, vėžys, žolelės, žolelėmis, gydymas žolelėmis, žolininkas, chemoterapija, fitoterapeutas Kazlauskis