Žalioji arbata, matė ir kitos nesąmonės…

Dar nuo studentavimo laikų turiu priklausomybę pirkti žurnalus ir laikraščius, kuriuose nors kiek rašoma apie vaistažoles ar natūraliąją mediciną. Bėda ta, kad tas įprotis buvo visiškai pateisinamas tais laikais, kai tekstai buvo griežtai recenzuoti ir neturėjo vietos jokioms nesąmonėms; dabar – tai tik pinigų švaistymas, bet atsispirti pagundai yra sunku. Taip iki šiol ir velku iš kiosko, draugų vertinimu, geltono atspalvio žinių šaltinius.

Prieš gerą mėnesį pakliuvo toks šaltinis, kurio pavadinime yra net žodis „medicina“. Skaitau puikų straipsnį madinga tema (apie vėžį, apie ką daugiau…; augalai ir vėžys – madingiausios šių laikų temos) ir neapleidžia jausmas, kad skaitau reklamą. Ir… Stebiuosi savo neapdairumu, nes šalia straipsnio tikrai – reklama. Bet pats straipsnis tai niekaip nepažymėtas jokiu reklamos ženklu, tai manykime, kad tai – žurnalo nuomonė ir jo teiginiai. Ilgai nekvaršinsiu galvos, tad pažaiskim žaidimą „kaip yra ir kaip turi būti“.

„Epigalokatechinas (angl. Epigallocatechin-3-gallate, EGCG).“ Taip pavadintas skyrelis apie žaliąją arbatą. Žodžiai gražūs, net ištarti galima nenusilaužiant liežuvio, bet bėda ta, kad čia paminėta ne viena žaliosios arbatos veiklioji medžiaga, o dvi. Taip, epigalokatechinas ir epigalokatechingalatas yra dvi giminingos, bet skirtingos medžiagos – epigalokatechingalatas yra epigalokatechino ir galo rūgšties junginys (esteris). Beje, net jų savybės, nors ir panašios, yra skirtingos. Sakysit, kas čia tokio? Bet studentas tikrai negautų gero pažymio, jei per egzaminą abi medžiagas suplaktų į vieną ir dar profesoriaus paklaustų – o kas čia tokio?

„Viena vertingiausių žaliosios arbatos rūšių – matė. Vienoje stiklinėje matės yra tiek vertingųjų medžiagų, kiek 10 stiklinių paprastos žaliosios arbatos.“ O, sancta simplicitas! Matė – tai gėrimas iš paragvajinių bugienių (Ilex paraguariensis) lapų. Kininis arbatmedis, iš kurio lapų gaminama žalioji arbata, nėra net giminė paragvajiniam bugieniui. Čia, matyt, supainiota – turėta omeny žalioji arbata mačia, tam tikros japoniškos žaliosios arbatos pudra. Bet kodėl skaitytojas turi spėlioti? Ir kiek skaitytojų dabar šventai tiki, kad matė yra žalioji arbata?
O kaip dabar išpainioti tas 10 stiklinių? Visų pirma, kadangi matės arbatos stiklinėje ir žaliosios arbatos stiklinėje bus visai kitokios medžiagos (kofeinas bus abiejuose), nes aptarėme, kad tai skirtingi augalai, tai ir „10 stiklinių paprastos žaliosios arbatos“ tikrai nebus tų medžiagų, kokių bus matėje ir jų vertingumas bus nepamatuojamas.
Jeigu manytume, kad matė supainiota su mačia, gaunasi ne ką geresnis variantas. Žiūrėkite – užplikome 1 gramą „paprastos žaliosios arbatos“ stikline karšto vandens. Priklausomai nuo jos rūšies, vandenyje tirpių „vertingųjų medžiagų“ žaliojoje arbatoje būna 35–55 procentai. Vadinasi, stiklinėje tokios arbatos bus 350–550 mg „vertingųjų medžiagų“. Dabar į kitą stiklinę įberiame 1 gramą matės (arba mano spėjamos mačios) ir užplikome. Va, toje stiklinėje turėtų būti 10 kartų daugiau „vertingųjų medžiagų“, nei stiklinėje „paprastos žaliosios arbatos“, t. y. 3500–5500 mg arba 3,5–5,5 gramų (350–550 mg × 10 stiklinių). Valio! Bet mes į tą stiklinę įbėrėme tik 1 g matės arba mačios. Savotiškas masės tvermės dėsnio paneigimas – iš 1 g žaliavos gauname 3,5–5,5 g veikliųjų medžiagų. Na, reklama visagalė. Bet kažkur turi būti sveikas protas? Tiesa, to sveiko proto vis mažiau – vakar skaičiau, kaip vargšas žmogus, pasižiūrėjęs reklamą, savo vandeniui atsparų aifoną įkišo į akvariumą… Aišku jis sugedo. Ne akvariumas, o telefonas. Visos įstaigos atsisakė jam taisyti tą telefoną, nes, pasirodo, garantija negalioja, jei telefonas sušlampa, nors pats telefonas yra vandeniui atsparus…

O ši informacija iš straipsnio bus beveik be komentaro. Nebent pasakysiu seniai žinomą tiesą, kad dėl skonio nesiginčijama… Taigi, „iš tikrųjų jie [tam tikri junginiai glikozinolatai] aptinkami visose rūgštoku skoniu pasižyminčiose daržovėse: brokoliuose, žiediniuose ir briuseliniuose kopūstuose, krienuose, garstyčiose, ridikėliuose, rapsuose.“ Na, rapsų nevalgiau, nežinau, ar jie rūgštoki, bet kitos daržovės?
Žodžiu, karšta, vasara, tad kiekvienas nuprotinėjam pagal savo galimybes ir norus.

Jūsų vaistininkas
2018 m. vasara

Puodelis (iliustracija) – mano kompiliacija iš freepic`o.