18
Vaistažolių mylėtojai dažnai atkreipia dėmesį į tokius kaštonų vaisius ir lapus (nuotraukoje). Dėl labai paprastos priežasties, nes kyla klausimas – ar tokie kaštonų vaisiai tinka augalinei vaistinei žaliavai ruošti? T. y. ar tuos kaštonus (t. y. kaštonų sėklas) nuo tokių pažeistų medžių galima virti, užpilti tam tikru tirpikliu ar dar kitaip paruošti vartojimui.
Pastebėjimas ir klausimas yra visiškai nuovokus. Lietuvoje jau gal porą dešimtmečių kaštonus (Aesculus hippocastanum) kankina ir engia kaštoninės keršakandės, kurių lervos ėda kaštonų lapus, dėl ko jie nyksta ir džiūsta dar vasaros pradžioje. Nuostolis – mes netenkame labai vertingos kaštonų lapų žaliavos.
Bet dabar mes kalbame apie kaštonų bordo spalvos sėklas.
Tai va, keršakandžių pažeistų kaštonų, kaip medžių, sėklos, mano galva, gali būti renkamos ir naudojamos kaip augalinė vaistinė žaliava kaip ir anksčiau. Niekas iš principo juk nesikeičia. Kodėl?
Todėl, kad niekas apie tai nerašė ir niekas netyrė pagrindinės kaštonų sėklų veikliosios medžiagos escino kiekio kaitos tokių kaštonų sėklose. Kandys pažeidžia lapus, bet ne vaisius ir sėklas. Tuo galima lengvai įsitikinti – pakanka atidžiai apžiūrėti sėklas. Jokio pažeidimo nerasite.
Be abejo, tyrimai rodo, kad smarkiai pažeistų medžių sėklų svoris sumažėjo beveik perpus. Ir tai aiškiai matosi mano nuotraukose – vaisiai neproporcingai maži lyginant su lapais. Tačiau sėklų skaičius viename vaisiuje, vaisių skaičius žiedyne ir žiedynų skaičius viename medyje dėl kandžių veiklos nepakito. Daroma išvada, kad sumažėjęs sėklų svoris gali smarkiai pakenkti kaštonų daigų augimui ir išlikimui (Thalmann, Christian & Freise, Jona & Heitland, Werner & Bacher, Sven. (2003). Effects of defoliation by horse chestnut leafminer (Cameraria ohridella) on reproduction in Aesculus hippocastanum. Trees-Structure and Function. 17. 383-388.).
Ir tai suprantama – kandys ėda lapus ir juos sugadina; lapai reikalingi fotosintezei; nėra lapų – nėra fotosintezės; be fotosintezės sėklos nesintetina ir nekaupia rezervinių atsargų (tarkim, krakmolo, riebalų). Na, keršakandžių lervos nesuėda viso lapo, tad fotosintezė šiek tiek vyksta, bet to neužtenka, kad sėklose susikauptų pakankamai energijos atsargų visavertei sėklų paskirčiai. O escinas?
Tai va, kandys silpnina fotosintezę, dėl ko mąžta sėklų masė bei rezervinės medžiagos jose. Tačiau tiesioginių duomenų, įrodančių escino kiekio pokyčius pažeistų kaštonų sėklose, neradau. Gal ir yra, gal nemačiau, gal tik neradau, gal dar nepaskelbė… Gal studentai tik dabar rašo magistrinius darbus, kuriuose pateiks chromatografinius escino kiekio tyrimų rezultatus.
Beje, ramybės neduoda toks įdomus dalykas – sėklose mąžta rezervinės atsargos, dėl to sėklos yra smulkesnės ir „sėklų svoris gali smarkiai pakenkti kaštonų daigų augimui ir išlikimui“. Ir čia, galima sakyti, kalba eina išimtinai apie krakmolą ir kitas energines medžiagas, nes būtent jos yra reikalingos daigų augimui ir išlikimui. Bet escino sintezė, galimai, sėklose nesutrinka. Ir tada gaunasi taip – sėklose mažiau rezervinių medžiagų, sėklos smulkesnės, tad procentinė escino dalis – didesnė. O tai jau visiškai gerai.
P. S. Escinas – pagrindinė veiklioji kaštonų sėklų medžiaga. Skamba kaip vienaskaita, bet taip dėl paprastumo vadinamas daugiau kaip 30 triterpeninių saponinų kompleksas, lemiantis beveik visas kaštonų sėklų gydomąsias savybes.
P. P. S. Nepamirškite gražų rudens savaitgalį prisirinkti kaštonų sėklų. Geras vaistas.
Nuotrauka Edvardo Kazlauskio (2026 m.).
— Gamtos produktų konsultantas vaistininkas Edvardas Kazlauskis