Atsiribojimas: jei jūs manote, kad jums draudimo poliso nereikia, neskaitykite, o jei perskaitysite, tai nieko, apie ką eis kalba, nevartokite, nes, patys žinote – visokie vitaminai ir žolės yra gobšių farmacininkų ir bobučių iš kaimo paistalai.
Kitiems galiu pasakyti tik tiek – nors jūs ir apsidraudžiate savo automobilį nuo visų įmanomų grėsmių, tai jūsų niekaip neapsaugos nuo avarijų ar kokio kvailio, prekybos centro stovėjimo aikštelėje sulamdžiusio jūsų transporto priemonės dureles. Bet… Bet, jei taip jau nutiktų, turint draudimo polisą jūsų gyvenimas bus kur kas gražesnis.
1. Bet kokie taip vadinami polivitaminai. 10 vitaminų + tiek pat (plius minus) mikroelementų. Nesukate galvos, trūksta jums jų ar ne.
2. Kartu su polivitaminais dar reiktų ir vitamino C. Na, nereikia juoktis tik. Daug delfiai apie tai prirašė. Kad vitaminas C nemuša jokių virusų, kad tai yra melas ir kad apskritai – vitaminas C yra visai nereikalingas. Jūsų pasirinkimas. Aš ir neteigiu, kad vitaminas C gydo kokią nors ligą. Na, negydo. Bet be vitamino C žmogus tiesiog miršta. Tą žinojo ir konkistadorai, ir piratai, ir Vasko da Gama. Suprantama, šiais laikais, ko gero, neįmanoma susirgti skorbutu, bet… Bet vitaminas C saugo organizmą nuo aktyviųjų deguonies formų sukelto oksidacinio streso, slopina nuodingo nitrozamino susidarymą, palaiko imuninę sistemą, apsaugo DNR nuo oksidacinių pažaidų ir kitaip teigiamai veikia organizmą. Taip pat nustatyta, kad vitaminas C uždegimo proceso metu slopina tam tikrus branduolio veiksnius, kurie reguliuoja daugiau nei 400 genų, atsakingų už ląstelių transformaciją bei proliferaciją, uždegimą, virusų replikaciją, apoptozės slopinimą, angiogenezę, metastazavimą. Dėl vitamino C trūkumo nusilpus imuninei sistemai gali padidėti infekcijų rizika. Savo ruožtu infekcijos mažina vitamino C koncentraciją organizme dėl infekcijų metu vykstančių uždegiminių reakcijų, nes jų metu juk yra sunaudojamas vitaminas C. Užburtas ratas? Būtent dėl to papildomas vitamino C vartojimas gali užkirsti kelią ne tik kvėpavimo sistemos, bet ir kitoms infekcijoms.
Beje, vitamino C trūkumas yra būdingas pacientams, sergantiems pažengusiu vėžiu. Onkologinių pacientų, kurių vitamino C koncentracija plazmoje yra maža, gyvenimo trukmė yra trumpesnė.
Infekcijų metu 2–5 gramai vitamino C būtų idealu. Čia tas atvejis, kai serbentai ar citrinos, kaip vitamino C šaltiniai, rūko kamputyje.
Vitamino C poveikį organizmui stiprina bioflavonoidai ir kiti polifenoliai. Juos reikia pirkti arba prasimanyti patiems kitaip. Apie tai, kaip jų prasimanyti, žiūrėti 5 punktą.
Vitaminas C ypač gerai padidina glutationo koncentraciją organizme.
3. Taigi, keli žodžiai apie glutationą. Glutationas yra tripeptidas iš trijų amino rūgščių – glutamino, cisteino ir glicino. Glutationo nebūtina organizmui gauti iš išorės, pvz., su maistu, nes jis išimtinai gaminasi ląstelėse iš minėtų amino rūgščių. Glutationas yra vienas stipriausių ląstelių antioksidacinės sistemos komponentų, galintis neutralizuoti aktyviosios deguonies formas ir kitus laisvuosius radikalus bei moduliuoti uždegiminių citokinų pusiausvyrą.
Kaip minėta, glutationas pasigamina organizme, bet mes jam turime duoti pusfabrikačių – aminorūgščių glutamino, cisteino ir glicino. Paprasčiau būtų sušveisti vištos krūtinėlę ar varškės pakelį, bet išmintingiau būtų vartoti laisvas aminorūgštis, ypač cisteiną. Tinka ir visiems mums žinomas acetilcisteinas.
Dar ne viskas su glutationu. Glutationo antioksidacinę sistemą sudaro pats glutationas ir dar trys fermentai – glutationo reduktazė, glutationo peroksidazė ir glutationo S-transferazė.
Tai va, glutationo peroksidazės veiklai reikalingas selenas.
4. Taigi, mums reikalingas selenas. Trūkstant seleno, sutrinka glutationo peroksidazės veikla. Jeigu norite tinkamai apsidrausti, šiuo metu 200–400 mikrogramų seleno per dieną būtų ta tinkama draudiminė dozė.
5. Bioflavonoidai ir kiti polifenoliai. Kelios priemonės yra tiesiog jūsų namuose. Viena iš jų – žaliosios arbatos arbatžolės. Žaliosios arbatos arbatžolių pagrindinės veikliosios maistinės medžiagos yra katechinai (polifenoliniai junginiai, priklausantys flavonoliams), kurie, atrodo, slopina virusines infekcijas, blokuodami fermentus, leidžiančius virusams daugintis. Yra žinoma, kad šios medžiagos slopina ŽIV, pūslelinės ar hepatito B virusą. Vertėtų paminėti, kad polifenoliai slopina uždegimines reakcijas, kurios infekcijų metu vyksta gana audringai ir mums jos visai nereikalingos.
Žaliosios arbatos mes gal tiek ir neišgersime, bet visada galima susismulkinti grūstuvėje arbatžolių, persijoti per sietelį ar kojinę ir vartoti po šaukštelį kitą per dieną, užgerdami mums patinkančiu skysčiu. Gali pykinti, gali kietinti vidurius, gali tonizuoti, tad dozę prisitaikykime patys pagal save, bet nesistenkite jos sumažinti dėl to, kad tai neskanu.
Ekologiškus maisto produktus aš vertinu tik tada, kai nėra kitos išeities tam tikrose situacijose. O tokia situacija yra dabar – mums reikės ekologiškų citrusinių vaisių ir granatų. Tiksliau, jų žievelių. Tad reikės paieškoti ekologiškų vaisių, juk nesmagu bus valgyti chemikalais purkštų vaisių žieveles. Taigi, perkam, lupam, džiovinam, kad ir ant radiatoriaus, nesvarbu, kad citrusinių vaisių žievelės praras aromatą, nes mums reikalingi polifenoliai, kurie neišgaruoja. Tada grūstuvėj, blogiausiu atveju kavamale, smulkiname, persijojame ir valgome. Šaukštelis kitas per dieną būtų pakankamas kiekis sustiprinti tam tikras organizme vykstančias fiziologines reakcijas. Granatų žievelės gali pykinti, gali kietinti vidurius. Neskanu? Lekiam į vaistinę, stovim eilėse ir perkam kapsules ar piliules, bet, patys žinote, šiuo metu tai nebūtų labai protingas pasirinkimas.
Kitas produktas, kuris teigiamai veiks organizmą infekcijų metu – ciberžolių šaknys. Manau, gelsvai oranžinių miltelių rasite savo virtuvėje. Trys šaukšteliai per dieną turėtų gerokai padidinti šansus, kad jums viskas bus gerai. Grynas kurkuminas iš vaistinės nebūtų geras pasirinkimas, bent jau nebūtų geresnis pasirinkimas už ciberžolių miltelius.
Ir dar. Pasukite galvą, kas iš jūsų namuose esamų vaistažolių gali turėti polifenolių. Jonažolės? Taip. Čiobreliai? Taip. Kaip ir dirvuolės, rasakilos, ąžuolų žievė, vaistinių ramunių žiedynai ir žolė, aviečių ar gervuogių lapai ir taip toliau.
Bet… Bet gryni polifenoliai iš principo slopina imunitetą, gal tik išimtis iš čia paminėtų būtų ciberžolių milteliai, tad mums reikės dar ir imunitetą stiprinančių dalykų. O kas pirma šauna į galvą? Ežiuolės?
6. Jei turite praėjusios vasaros rausvažiedžių ežiuolių žolės su žiedukais ar šaknų, verta šias žaliavas sutrinti, persijoti ir po šaukštelį kitą per dieną suvalgyti. Jei žaliava yra užpernykštė, tai nevarkite trindami, galite plikyti plikalus, ruošti užpilus, kišti į termosą ir gerti. Tiesa, kai kurie gali pradėti juoktis, nes ežiuolės tarp gydytojų turi prastą reputaciją, žodžiu, tai šienas. O aš juokiuosi taip: tyrimuose rausvažiedžių ežiuolių ekstraktai gali skatinti NK ląstelių (ląstelių žudikių) gamybą ir stiprinti priešnavikinę bei priešinfekcinę saugą. NK ląstelės išskiria daug gama interferono, o jis tiesiogiai slopina navikų augimą, skatina įgimtas ir įgytas imunines reakcijas, stimuliuoja makrofagų gebėjimą naikinti navikines ląsteles bei virusus ir kitus niekadėjus. Be to, NK ląstelės pašalina nesubrendusias dendritines ląsteles arba palengvina jų brendimą, o jau subrendusios dendritinės ląstelės gali efektyviau aktyvinti citotoksinių T limfocitų reakcijas.
Beje, vos neužmiršau – bičių pienelis, kaip imuniteto stiprintojas, jau tapęs klasika. Profilaktiškai pakanka 150–300 mg pienelio per dieną, bet, jei nepavelkate iš nuovargio kojų, reikės plius minus 1 gramo pienelio per dieną. Pienelio nereikia vartoti, jei jūs esate alergiški bičių produktams. Geriamas pirmoje dienos pusėje.
Na, o jei namuose dar rasite ženšenių ar eleuterokokų šaknų, unkarijų ar balamedžių žievės, grybų, mielių, tai jūs tikrai turėsite galimybę pamaloninti Jos didenybę imuninę sistemą.
7. Gal kas namuose turit ir saldymedžių šaknų? Tai universali priešvirusinė augalinė priemonė. Keli dešimtmečiai jau, kai iš saldymedžių net gaminami vaistai nuo hepatito C. Tik nepadauginkit. Kelia spaudimą.
8. Cinkas. Cinkas trukdo virusų replikacijai. Normalių dienų cinko dozė yra 10 mg per dieną, bet karantino metu dienos dozė galėtų būti dviguba–keturguba. Vartojant ant tuščio pilvo galimas pykinimas. Nevartoti visos dozės vienu metu.
9. Pabaigai vitaminas D. Vaikų, kurie kasdien vartojo 1200 TV vitamino D, rizika susirgti gripu sumažėjo 58 procentais. Tarp moterų, vartojusių 2000 TV vitamino D osteoporozės profilaktikai, peršalimo ligos ir gripas pasitaikė 30 procentų rečiau, lyginant su moterimis, kurios vartojo tik 200 TV vitamino D. O jūs jau vartojate vitaminą D? Aišku, vitaminą D vertėjo pradėti vartoti daug anksčiau, bet – geriau vėliau, nei…
Viskas, kas parašyta, tinka ir onkologiniams ligoniams, ypač tiems, kuriems dėl viruso pandemijos galėjo sutrikti gydymo eiga.
Edvardas Kazlauskis
2020-03-27
Paveiksliukas: designed by Harryarts – Freepik.com